Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) teigimu, bet koks panašus informacijos sklaidos ribojimas turėtų būti pagrįstas įstatymais. Ir nors be gilesnės analizės sunku kalbėti apie padarytus pažeidimus, tokia savivaldybės praktika kelia abejonių.
DELFI primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės elektroninio pašto administratorius užblokavo "Kino pavasario 2005" rengėjų serverį, po to, kai festivalio "Kino pavasaris 2005" rengėjai penktadienį internete išplatino atvirą laišką Lietuvos valdžios institucijoms, kuriame išreiškia ryžtingą protestą prieš keturis dešimtmečius veikusio "Lietuvos" kino teatro uždarymo planus. Po laišku galėjo pasirašyti kiekvienas norėjęs ir jį nusiųsti valdžios institucijoms.
“Tai (blokavimas – DELFI) įvyko po to, kai minėtus kreipimusis imta siųsti ir į Vilniaus miesto savivaldybę, viešai skelbiamu elektroninio pašto adresu: meras@vilnius.lt", - penktadienį DELFI sakė "Lietuvos" kino teatro projektų vadovas Algirdas Ramoška.
Pasak "Lietuvos" kino teatro atstovų, jau pirmąją dieną internete išplatinus pranešimą, jį išsiųsti suskubo šimtai žmonių. Per minutę valdžios institucijas pasiekdavo po 6-7 tokius kreipimusis.
Pirmadienį “Kino pavasario” atstovas spaudai Vaidas Jauniškis patikino, kad po serverio blokavimo akcija buvo nutraukta, nes serveris patyrė perkrovą, tačiau dabar ji jau įgijo savarankišką pobūdį - šiuo metu atvirą laišką visiems, norintiems išsaugoti "Lietuvos" kino teatrą, valstybės vadovams reikia persiųsti patiems, iš savo elektroninio pašto dėžučių.
Jo teigimu, įdomu, kokiais argumentais remdamasi savivaldybė blokavo serverį. Bet kokiu atveju, pasak V.Jauniškio, taip savivaldybė parodė tikrąjį savo veidą. Tačiau pretenzijų savivaldybei reikšti neketinama.
“Būtų įdomu, jei gyventojų nuomonė vertinama kaip internetinės šiukšlės”, - DELFI sakė jis, pabrėždamas, kad tokį ribojimą pritaikė tik savivaldybė – kitoms institucijoms plūstantys laiškai neužkliuvo.
Savivaldybei kilo įtarimų dėl viruso
Vilniaus mero patarėjas Martynas Čerkauskas DELFI tikino, kad serveris buvo užblokuotas saugojant savivaldybės kompiuterius, nes kilo įtarimų, kad plinta virusas.
“Praėjusią savaitę pradėjo eiti daug elektroninių laiškų, tačiau jie atrodė kaip užkrėsti virusu - nebuvo jokio teksto, o tik daug ženklų. Mes išsigandome, kad plinta virusai ir kompiuterių specialistai padarė taip, kad tie laiškai daugiau neitų. Paskui patys perskaitėme laikraštyje, kad esą savivaldybė užblokavo jų serverį”, - DELFI pasakojo jis.
M.Čerkausko teigimu, įtarimų sukėlė tai, kad buvo gauta šimtai laiškų, kurie atėjo iš to paties šaltinio, todėl savivaldybės darbuotojams kilo įtarimų, jog plinta virusas.
“Mes net nesupratome, kad tai akcija, ir tik po kelių dienų sužinojome, kad ji buvo. Mes turėjome tai padaryti, nes į tą pašto dėžutę ateina daug žmonių laiškų. Kitaip būtų sugedusi sistema ir nukentėję žmonės, kurie normalia tvarka kreipiasi į savivaldybę. Tai buvo prevencinis dalykas”, - sakė jis.
Ribojimai turi atitikti demokratinius tikslus
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad iš pirmo žvilgsnio tokiuose savivaldybės veiksmuose lyg ir matytųsi pažeidimas, tačiau be gilesnio tyrimo taip tvirtinti negalima.
Jo teigimu, galima būtų kelti klausimą dėl žodžio laisvės, nes tokie ribojimai yra kelianti abejonių praktika.
“Yra tokia teisė rinkti ir skleisti informaciją. Riboti šią teisę galima tam tikrais atvejais – ribojimas turi atitikti įstatymus. Savivaldybė turi parodyti, kokiu įstatyminiu aktu rėmėsi. Už bet kokius ribojimus, jei jie buvo padaryti, atsakomybė tenka ribojančiai institucijai” , - pabrėžė H.Mickevičius.
ŽTSI direktoriau teigimu, ribojimas turi atitikti demokratinius tikslus ir būti proporcingas siekiamam tikslui.
“Jei taip siekiama, kad būtų palikti ramybėje savivaldybės darbuotojai, kad netrukdytų jiems dirbti, reikia tai įrodyti. Internetinio puslapio ribojimas vargu ar būtų proporcingas. Savivaldybė turėtų įrodyti, kad nėra kitų mažiau ribojančių priemonių”, - DELFI sakė H.Mickevičius.