Šis viešas kreipimasis yra išsiųstas ESBO komisarui tautinių mažumų klausimais Knutui Vollebaekui, Europos Parlamentu pirmininkui Martinui Shulzui ir Europos Komisijos Pirmininkui José Manueliui Barrosui.
Atspirties taškas - nubaustas lenkas
„Reaguodami į pastaruoju metu susiklosčiusią situaciją dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje kreipiamės į Jus, kadangi manome, kad yra nepriimtina, kai vieningoje Europoje yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, tautinių mažumų teisės. Smerktina ir nepriimtina, kad valstybėje, kuri yra NATO ir ES narė, žmonės yra persekiojami ir baudžiami už gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime“, - rašoma kreipimesi.
Akcentuojamas pavyzdys, kai pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslavui Daškevič skyrė 43 tūkst. 400 Lt baudą už neįvykdytą įpareigojamą pašalinti dvikalbes gatvių lenteles. Kreipimesi LLRA frakcijos nariai baudos dydį vadina milžiniška, nutartį - grynai politine. „Tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, nes civilizuotame pasaulyje sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad aukštesnės instancijos teismas padidino baudą apie 100 kartų. Tenka tik apgailestauti, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio 80 proc. gyventojų sudaro autochtoninė lenkų tautinė mažuma. Ir visa tai vyksta Europos Sąjungos valstybėje narėje. Matome, kad yra vykdomos represijos ir pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, teisė vartoti gimtąją kalbą. Ši provokacinė teismo nutartis jau sukėlė didelį nepasitenkinimą ir protestus, kurie, atrodo, tik stiprės.
Kirto D. Grybauskaitei
LLRA taip pat užkliuvo Europos Parlamente įvykęs pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio apibendrinimas ir aptarimas.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai apgavo tarptautinę bendruomenę ir Europos Parlamento narius, sakydama, kad nė vienoje tarptautinės organizacijos ataskaitoje nėra minima, kad Lietuva pažeidžia tautinių mažumų teises. Tokie Prezidentės žodžiai mus šokiravo ir apstulbino, kadangi jie prasilenkia su tikrovę ir neatitinka realios tautinių mažumų padėties Lietuvoje", teigiama kreipimesi.
LLRA nariai įsitikinę, kad ataskaitos patvirtina, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje blogėja.
„Negalime taikytis su mūsų teisių ribojimu, visų pirma dėl to, kad mums rūpi mūsų vaikų gerovė ir ateitis. Norime savo vaikus auklėti pagal mūsų tradicijas ir kultūrą. Gimtoji kalba yra pagrindinė tautos vertybė. Anksčiau pateiktos ataskaitos leidžia daryti prielaidą, kad Prezidentė nėra pakankamai informuota apie tautinių mažumų apsaugos problemas Lietuvoje taip pat atkreiptinas dėmesys, jog prezidentė painioja tautinių mažumų ir migrantų sąvokų reikšmes. Mūsų nuomone, Lietuvą tarptautinėje arenoje diskredituoja ir gėdą užtraukia tai, kad, užuot sakę tiesą, aukščiausi Lietuvos valdžios pareigūnai meluoja tarptautinei bendruomenei ir apsimeta nežinoję apie tokių autoritetingų tarptautinių institucijų pateiktas ataskaitas ir jų turinį. Tautinių mažumų įstatymas buvo priimtas 1991 m. sausį, bet 2010 metais buvo panaikintas. Jau penktus metus tautinių mažumų Lietuvoje teisės nesaugomos jokiais nacionaliniais teisės aktais, o tarptautinių standartų taikomų visuose Europos sąjungos šalyse Lietuva nepripažįsta nors dar 2000 metais ratifikavo be išlygų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“, - rašoma ES pareigūnams.
Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai: Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Zbignev Jedinskij, Michal Mackevič, Jaroslav Narkevič, Leonard Talmont, Irina Rozova, Juzef Kvetkovskij.
Išrašė ataskaitas
LLRA frakcijos nariai savo argumentus grinčiaįvairiomis ataskaitomis, kurias cituoja laiške:
„1. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita (European Commission against Racism and Intolerance ECRI), kurioje komisija pažymi susirūpinimą dėl nuo 1989 iki 2010 m. Lietuvoje galiojusios tautinių mažumų apsaugos praktikos panaikinimo. Ataskaitoje pabrėžiama, kad daugumą tautinių mažumų klausimų galima spręsti remiantis Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi dar 2000 metais. Komisija siūlo Lietuvos valdžios institucijoms skubiai priimti tautinių mažumų įstatymą, kuris aiškiai reglamentuotų tautinių mažumų teises.
2. 2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. Rezoliucija CM / ResCMN (2012) 19 apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje:
3. Europos tinklo prieš rasizmą (European Network against Racism, ENAR) ataskaita, kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį;
4. 2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kurios buvo sudarytos remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad „Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išvysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo";
5. „Freedom House" ataskaitoje kritiškai vertina naują Švietimo įstatymą, priimtą 2011 metų kovo mėnesį ir kuriuo pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kokius laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų.
6. 2012 m. gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.“