"Esame sutarę, kad V.Ušackas galėtų pagelbėti ir patarti man užsienio politikos klausimais, nes jo patirtis, be abejo, ženkliai didesnė", - BNS pirmadienį sakė A.Zuokas.
Jis teigė, jog tai būtų neoficiali, A.Zuoko žodžiais, "draugiška" diplomato pagalba patarimais, nes pagal šiuo metu užimamas pareigas V.Ušackas negali dalyvauti politikoje.
V.Ušackas patikino nedalyvausiantis prezidento rinkimų kampanijoje, bet teigė esantis pasirengęs dalytis savo patirtimi.
"Aš Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų politinėje kampanijoje nedalyvausiu. Tačiau esu pasiruošęs dalintis savo patirtimi ir įžvalgomis užsienio politikos klausimais tiek su Artūru Zuoku, tiek ir su dabartine ar nauju valstybes vadovu, jeigu jie to pageidaus", - BNS pirmadienį teigė V.Ušackas, paklaustas apie A.Zuoko teiginius.
V.Ušackas - ilgametis diplomatas, 2000– 2001 metais ėjęs vyriausiojo Lietuvos stojimo į ES derybininko pareigas, 2001– 2006 metais dirbęs Lietuvos ambasadoriumi JAV ir Meksikoje, 2006– 2008 metais atstovavęs Lietuvai Jungtinėje Karalystėje.
Nuo 2008 iki 2010 metų konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje V.Ušackas ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, tačiau dėl nesutarimų su prezidente D.Grybauskaite iš šių pareigų pasitraukė. 2010– 2013 metais V.Ušackas vadovavo ES misijai Afganistane.
V.Ušackas yra Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. Konservatorių lyderis A.Kubilius pirmadienį sakė, kad jo vadovaujama partija prezidento rinkimuose gali paremti dabartinės šalies vadovės D.Grybauskaitės kandidatūrą, jei ji bus keliama.
A. Zuokas LRT radijo laidoje: man padės ir patars V. Ušackas
Apie V. Ušacko paramą A. Zuokas kalbėjo pirmadienį ir LRT radijo laidai „60 minučių“: „Užsienio reikalais mes esame sutarę – galėsiu kreiptis į jį, ir jis tikrai padės ir patars.“
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys, taip pat ketinantis kandidatuoti į prezidentus, sako, kad apie konkrečius patarėjus dar anksti kalbėti. Anot L. Balsio, esminis dalykas šiandien yra tas, kad Lietuvai labai trūksta vizijos, kurios esą neturi dabartinė prezidentė.
„Pirmas darbas, ką padaryčiau, tai įvesčiau žmonių priėmimą tiesiogiai, kad jie galėtų patekti pas Prezidentą, kada panorės“, – sako L. Balsys.
– Pone Balsy, kodėl norite būti Lietuvos Prezidentu?
– Tokiu atveju gali nutįsti ilgos eilės. Pone Zuokai, dar prieš pora metų kvietėte ieškoti alternatyvų prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet nusprendėte kandidatuoti pats. Kodėl?
– Ką Jūs turite galvoje, kalbėdamas apie asmenis, kurie šiuo metu negali dalyvauti rinkimuose, yra nepasiruošę?
– Nenorėčiau jų įvardinti, bet, be abejonės, jie dalyvaus mano rinkiminėje kampanijoje ir vienaip ar kitaip pagal galimybes padės.
– Ar tai gali būti ES ambasadorius Rusijoje šiuo metu?
– Tarp jų ir jis.
– Ir jis prisidės prie Jūsų rinkiminės kampanijos? Ar Jūs su juo jau sutarėte dėl to?
– Nenorėčiau įvardinti, nes jis turi oficialų statusą ir pareigas, bet užsienio reikalais mes esame sutarę – galėsiu kreiptis į jį, ir jis tikrai padės ir patars, nes yra šios sferos specialistas, tikrai puikiai suprantantis užsienio politiką.
– Tai Vygaudas Ušackas jau yra Jūsų oficialus komandos narys ar tiesiog patarėjas?
– Tik nemaišykime jokių oficialių pareigų. Jis yra užimantis aukštas pareigas [asmuo]. Šiuo atveju jis suteiks tik draugišką pagalbą užsienio ryšių klausimais, suteiks konsultacijas.
– Pone Balsy, o Jūs kokių turite patarėjų, padėjėjų, kokių politinių partijų, jėgų pagalbos tikitės?
– Žinote, aš esu Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas, ir mūsų partijos programa bus turbūt ir mano prezidentinių rinkimų programa. O apie konkrečius žmones ir patarėjus turbūt dar yra labai anksti kalbėti.
Bet turbūt esminis dalykas yra tas, kad Lietuvai dabar labai trūksta vizijos. Tos vizijos – jokios – dabartinė prezidentė neturi. Tai aš manau, kad mes tikrai galėsime rinkimų debatuose pasiūlyti daug gerų idėjų, kalbant apie žaliąją mintį ir kitus svarbius dalykus.
– Pone Balsy, Jūs pats dirbote prezidentės Dalios Grybauskaitės komandoje. Tai tuo metu prezidentė turėjo viziją, o dabar neturi. Ar ji jos niekada neturėjo?
– Pagrindinė mano išėjimo priežastis ir buvo ta, kad supratau, jog prezidentė neturi vizijos ir nežino, ko nori Lietuvai būdama šitame poste. Tai buvo pagrindinė nusivylimo priežastis. Dabar matau, kad toks pats nusivylimas, koks mane ištiko 2011 metais, dabar juntamas ir Lietuvos žmonių.
– Pone Zuokai, grįžkime dar prie užsienio politikos. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sekmadienį Lietuvos užsienio politiką pavadinote „darymu po savimi“. Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau?
– Iš tikrųjų mes šiandien matome, kad Lietuva prarado draugus, prarado sąjungininkus, prarado tvirtais principais ir vertybėmis grindžiamą užsienio politikos kryptį, nes užsienio politika yra neatsiejama nuo ekonomikos ir nuo ekonominės politikos. Ir mes matome, kad būtent, deja, šiandieninė situacija labai stipriai kenkianti Lietuvai dėl jos užsienio politikos problemų ir dėl ekonominių santykių.
Paminėsiu vieną pavyzdį – Lietuva ir Estija įgyvendina trečiąjį energetikos projektą, kuriuo bando atskirti dujų tiekimą nuo dujų importo, t. y. dvi šalys daro tuos pačius, vienodus veiksmus, kurie iš esmės nukreipti į tai, kad būtume nepriklausomi nuo rusiškų dujų. Tačiau, jei lyginsime Lietuvos dujų kainą ir Estijos dujų kainą, Lietuvos gyventojai per šiuos pastaruosius ketvertą metų permokėjo 1 mlrd. 400 mln. litų, nes Estijoje kaina yra mažesnė. Kyla natūralus klausimas, kodėl Lietuvos žmonės permoka tokią didžiulę sumą, lyginant su estais. Atsakymas vienas – todėl, kad estai protingiau ir racionaliau vykdo užsienio politiką ir taip pat saugo savo ekonominius interesus. Su 1,4 mlrd. litų mes Lietuvoje galėjome pertvarkyti visą šilumos ūkį tam, kad galėtume šiandien mažinti šilumos kainas ir turėti kuo mažesnę priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos. Tai tik vienas mažas pavyzdys.
Jei kalbėsime apie kitus užsienio politikos pavyzdžius, tik ir belieka panaudoti Juozo Tumo Vaižganto posakį, kad, deja, darymas po savimi nesukuria srovės. Ir buvo labai skambūs pareiškimai Lietuvos viduje, tai atrodė labai rimtai ir griežtai, bet, deja, tai sukūrė tik labai daug priešų aplink.
– Pone Balsy, iki rinkimų liko tik keturi mėnesiai. Tikite, kad jei bus antras turas, jame būsite ir Jūs?
– Taip, aš neabejoju, kad bus antras turas, ir manau, kad kuo daugiau bus kandidatų, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus. Tikrai esu pasiryžęs patekti į antrą turą. Jame, kaip rodo ankstesnių rinkimų patirtis, dažnai viskas apsiverčia aukštyn kojomis: buvę favoritai tampa pralaimėtojais, o visi kiti turi labai realių šansų laimėti.
– Pone Zuokai, ar Jūs tikitės išeiti į antrą turą?
– Prezidento rinkimuose negali būti asmeninių pergalių, nes čia tiesiog ne žirgų lenktynės. Pergalė reikalinga ne man, o Lietuvai ir Lietuvos žmonėms. Ir ji visų pirma turi duoti naudą jiems. Aš, turėdamas tokią patirtį, esu įsitikinęs, kad galiu tai padaryti. Sieksiu kiekvieno žmogaus pasitikėjimo ir paramos tam, kad jų gyvenimas būtų geresnis ir patogesnis. Ir tai bus bendra pergalė.
– Pone Balsy, jei bus antras turas, bet jūs į jį nepateksite, ką palaikytumėte iš dabartinių žinomų kandidatų?
– Žinote, dar tikrai yra labai anksti kalbėti. Susilaikysiu nuo komentaro apie galimus kandidatus ir apie jų palaikymą, kuris beišeitų į antrą turą. Dar reikia truputėlį paanalizuoti, pagalvoti ir tiesiog palaukti. Dar kol kas nė vienas iš mūsų nesame įregistruoti kandidatai. Visiems kandidatams reikės surinkti 20 tūkst. parašų, taip pat ir dabartinei prezidentei... Kviečiu visus žmones, kurie palaiko mano arba kitų žmonių kandidatūras, tiesiog būti aktyviems, rinkti parašus, kad mes galėtume įsiregistruoti kaip kandidatai.
– Pone Zuokai, Vilniaus skola didesnė už šių metų miesto biudžetą. Kritikai pasakytų, kad jei nesusitvarkote su miestu, kaip tada susitvarkysite su valstybe?
– Tie kritikai galėtų taip pasakyti, kurie tas skolas ir sukūrė, nes mes puikiai žinome, kad, deja, Lietuvos savivaldybių finansus nulemia pirmiausiai centrinės valdžios planavimas, t. y. Finansų ministerijos, Vyriausybės ir Seimo. Šiuo atveju kaip tik šie metai Vilniui yra geresni. Dėkoju šiai Vyriausybei, šiai valdančiajai daugumai, nes ji palieka didesnę dalį tų mokesčių, kuriuos sumoka vilniečiai. Ir šiais metais mes restruktūrizuojame skolas su bankais, todėl Vilniaus miesto nebekankins atsiskaitymo problemos ir visa kita, kas tęsiasi jau pastaruosius penketą metų.
Kodėl skolos susidarė ne tik Vilniuje, bet ir kitose savivaldybėse, atsakymas yra labai aiškus – Vyriausybė, spręsdama krizės problemas, permetė finansinę naštą nuo valstybės pečių ant savivaldybių pečių. O Vilniaus pečiai šiuo metu Lietuvoje yra patys plačiausi. Natūralu, kad Vilniui teko nepelnyta prievolė papildomai skolintis tam, kad subalansuotų savo biudžetą. [...] Valstybės biudžetas yra daugiau nei dukart didesnis negu Vilniaus miesto, lyginant pagal proporciją. Taigi šiuo atveju Vilniaus miestas yra daug sveikesnė institucija negu kažkas kitas.
– Jei būsite įregistruotas kandidatu Prezidento rinkimuose, kaip derinsite mero pareigas ir rinkiminę kampaniją?
– Rinkiminiu laikotarpiu, kada bus agitacinis mėnuo, be abejonės, pasiimsiu neapmokamas atostogas ir, aišku, visą savo laiką skirsiu bendravimui su Lietuvos žmonėmis, su rinkėjais, būtent tam, kad galėčiau pristatyti savo idėją, savo Lietuvos viziją ir dar kartą parodyti, kad pagrindinė Prezidento misija yra skirtingų pažiūrų, skirtingų matymų žmones telkti aplink specialistus, kad galėtume siekti, jog Lietuvos gyvenimas būtų daug geresnis negu yra.