Karines oro pajėgas, kurioms šiuo metu vadovauja pulkininkas Jonas Marcinkus, šiemet sudarys Oro gynybos batalionas, Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Flotilės admirolo Kęstučio Macijausko vadovaujamas Karines jūrų pajėgas sudarys Karo laivų flotilė.
Už dalyvavimą operacijose Afganistane JAV ir kitų NATO sąjungininkų išskirtinių pagyrimų sulaukęs Specialiųjų operacijų junginys sudarytas iš Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono ir Ypatingos paskirties tarnybos.
Logistikos valdybą sudaro Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos batalionas, Sandėlių tarnyba, Karo medicinos tarnyba.
Karinės mokymo įstaigos - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas (du mokomieji batalionai), Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykla. Taip pat esama atskirųjų dalinių - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Karo policija.
Anot projekto, bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius šiemet nustatomas iki 19 tūkst. 650. Iš jų profesinės karo tarnybos karių - iki 7 800, iš jų, generolų ir admirolų - iki 8, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 32, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 115, majorų ir komandorų leitenantų - iki 310;
privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 3,5 tūkst.; kariūnų - iki 350; aktyviojo rezervo karių - iki 8 tūkstančių. Bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių civilių statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2005 metais nustatomas iki 170.
Planuojama principinė kariuomenės struktūra 2010 metais skirsis skaičiumi ir kai kuriais struktūriniais pakeitimais. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanorių pajėgos sumažės nuo septynių ir penkių rinktinių, vietoje Dragūnų bataliono planuojama Sausumos pajėgų ir rezervo rengimo mokykla.
Tarp atskirųjų dalinių 2010 metais atsiras Ryšių batalionas. 2010 metais nustatomas 2 tūkst. mažesnis bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius - 17 tūkst. 190. Padaugės
profesinės karo tarnybos karių - iki 8 400, generolų ir admirolų - iki 10, pulkininkų ir jūrų kapitonų - iki 42, pulkininkų leitenantų ir komandorų - iki 140, majorų ir komandorų leitenantų - iki 360. Daugės (iki 250) krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių civilių statutinių valstybės tarnautojų skaičius. Mažės privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 2 000, kariūnų - iki 290, aktyviojo rezervo karių - iki 6 500.
2004 metais Bendras ribinis krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių ir aktyviojo kariuomenės rezervo karių skaičius šiais metais sieks iki 20 tūkst. 160, iš šio skaičius profesinės karo tarnybos karių - iki 8,1 tūkst., privalomosios pradinės karo tarnybos karių - iki 3,7 tūkst., aktyviojo rezervo karių - iki 8 tūkst..
Praėjusį dešimtmetį pagal teritorinės gynybos principus kurta Lietuvos kariuomenė pastaruosius kelerius metus pertvarkoma pagal NATO kolektyvinės gynybos poreikius.
Sausumos pajėgose atsisakyta brangių ketinimų steigti tris karines apygardas, sausumos pajėgos sumažintos iki vienos brigados, kuri iki 2006 metų turės atitikti NATO nuolatinės parengties reikalavimus.
Vienas šios brigados padalinys - maždaug 1000 karių bataliono kovinė grupė - bus pasirengusi vykdyti Aljanso užduotis už Lietuvos ribų. Lietuva visateise NATO nare tapo kovo 29 dieną.