3 biuleteniai buvo sugadinti.

Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino tokį Seimo sprendimą ir padėkojo, kad buvo atsižvelgta į argumentus, kuriais remdamasis jis antrą kartą teikė T. Birmontienės kandidatūrą. Antrą kartą teikdamas Seimui T. Birmontienės kandidatūrą, Prezidentas pabrėžė teisininkės kompetenciją ir profesionalumą.

Iškart po balsavimo Seime prezidentas V. Adamkus pasirašė potvarkį dėl T. Birmontienės atleidimo iš Prezidento patarėjos pareigų, todėl T.Birmontienė, praėjus mažiau nei trims valandoms po balsavimo, galėjo duoti priesaiką Seime ir taip iškart tapti KT teisėja.

Beje, dalies parlamentarų kaltinta lojalumu SSRS valdžiai praeityje, T. Birmontienė, sakydama priesaikos žodžius, ištarė „tepadeda man dievas“, nors tai daryti neprivaloma.

Prezidento patarėjas Darius Gudelis sakė, jog jau yra svarstomos kelios kandidatūros į T. Birmontienės vietą. Kas pakeis T. Birmontienę Prezidentūroje, anot D. Gudelio, paaiškės artimiausiu metu.

DELFI primena, pirmą sykį Seimui balsuojant dėl T.Birmontienės kandidatūros į KT teisėjas, pritrūko vieno Seimo nario balso, kad konstitucinės teisės specialistė darbą Prezidentūroje iškeistų į KT.

Po Seime duotos priesaikos prezidento patarėja teisės klausimais KT pakeis nuo 1996 metų KT teisėju dirbantį Augustiną Normantą.

Prieš tai Seimo nariai, svarstydami antrą kartą prezidento teikiamos kandidatės T.Birmontienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjas, varžėsi savo oratoriniais sugebėjimais. Mišriai Seimo narių grupei priklausančiam parlamentarui Petrui Gražuliui nedaug trūko iki ašarų, tačiau nuo pat pradžių T.Birmontienės nepalaikę liberaldemokratai oratoriaus meno srityje buvo nepralenkiami.

Ketvirtadienį prieš pat slaptą balsavimą dėl T.Birmontienės kandidatūros į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas parlamentarai stojo į Seimo tribūną išsakyti savos pozicijos, ar jie pritars prezidento pasirinkimui.

Tiesa, valdančiosios daugumos partneriai - Darbo partijos frakcija, Naujosios sąjungos frakcija bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos sąjungos frakcija – buvo kuklūs, todėl savo nuomonės šį kartą garsiai nepareiškė, tačiau Liberalų demokratų frakcijos nariai noriai išnaudojo pasisakymams taip sutaupytą laiką.

Pirmasis Liberaldemokratų frakcijos nuomonę pareiškęs Egidijus Klumbys stebėjosi, kaip Maskvos Lomonosovo institute disertaciją profesorės moksliniam laipsniui apsigynusi T.Birmontienė gali išsižadėti savo darbo, sakydama, kad tai buvo tiesiog „laikmečio produktas“. Pasak jo, jis savo rašytais moksliniais darbais didžiuojasi, nes tai buvo jo „kūrybinių jėgų realizavimas“.

E.Klumbys ragino parlamentarus parodyti, kad jie turi ne tik sąžinę, bet ir stuburą, todėl, kaip ir visi liberaldemokratai, ragino balsuoti prieš T.Birmontienės kandidatūrą.

Balsavimą dėl T.Birmontienės kandidatūros į KT teisėjas egzaminui prilyginęs liberaldemokratų frakcijos narys Vytautas Galvonas, stojęs prie mikrofono, parlamentarams žadėjo išsakyti „kai kurią kitą nuomonę“. Mat jis Seimo narių dėmesį atkreipė į tai, kad prezidentas, antrą kartą pateikęs T.Birmontienės kandidatūrą, suabejojo Seimo kompetencija ir nusivylė parlamentarų „sugebėjimu spręsti“. V.Galvonas buvo įsitikinęs, kad Seimo nariai privalo išlaikyti T.Birmontienės nepalaikančią poziciją ir taip įveikti „užkulisinius susitarimus“.

Beje, V.Galvonas pastebėjo, kad paprastai vadovai nėra linkę atsisakyti ir lengvai perleisti savo gabių darbuotojų kitiems darbdaviams.

„Kažkodėl „Žalgiris“ nesiruošia atiduoti Arvydo Sabonio „Lietuvos rytui“, - tinkamą pavyzdį suradęs, jo nuomone, kalbėjo V.Galvonas.

Todėl Seimo narys padarė išvadą, kad arba Lietuvos prezidentas yra spaudžiamas siūlyti T.Birmontienę į KT teisėjas, arba ji šalies vadovui neatrodo tinkama darbuotoja jo paties komandoje.

„Man labai gaila, kad kadrų trūkumas, jaunų specialistų emigravimas sudaro tokias aplinkybes. Nes būtent dėl šios problemos Lietuvos valdžios pareigūnai yra priversti rinktis blogiausią variantą“, - kitą priežastį radęs, kodėl T.Birmontienės kandidatūra vėl teikiama Seimui, aiškino V.Galvonas.

Taip pat Liberalų demokratų frakcijai priklausantis Remigijus Ačas buvo konkretesnis už daugelį kolegų. „Iš kur mergaitei tiek drąsos?“ - retoriniu klausimu pradėjo savo iškalbą R.Ačas.

Seimo narys kraipė galvą, kaip T.Birmontienė, „lipdama per galvas“, galės dirbti KT. Seimo narys įsitikinęs, kad KT teisėja tapusi žinoma teisininkė savo pareigą teisme atliks, „sukinėdama rankas Seimo nariams“, atsižvelgdama į valdžios atstovų pageidavimus.

R.Ačas nepatingėjo „stribų metraštininkės“ disertaciją atnešti parodyti visiems Seimo nariams. Nušalintojo prezidento Rolando Pakso bendražygis Seimą tikino, kad disertacijos kopiją jis gavęs iš vieno Lietuvos kunigų luomo atstovo, kuris su ašaromis ją patikėjo parlamentarui nusivylus prezidento pasirinkimu.

P.Gražulis, atsistojęs į tribūną, apie svetimas ašaras nepasakojo. Pats drebančiu balsu kalbėjęs Seimo narys tikino, kad jam šį kartą kalbant sunku rinkti žodžius, jog neįžeistų Lietuvos prezidento.

„Kaip apgailėtinai šiandien skamba prezidento Vasario 16-osios proga ištarti žodžiai, kad mūsų žmonių moralinės vertybės buvo Lietuvą vienijanti jėga“, - nuoskaudą liejo P.Gražulis.

Šio Seimo nario įsitikinimu, ketvirtadienį Seime sprendžiamas ne šiaip T.Birmontienės personalijos klausimas, bet iš tiesų tautos atstovų moralinių vertybių klausimas.

Mykolo Romerio universiteto profesorės taip pat nepagailėjo Vilniaus universiteto profesorė, Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė.

Jos nuomone, T.Birmontienės atsiribojimas nuo Nepriklausomybės metais apsigintos disertacijos „lygus atsiribojimui nuo esminio savo gyvenimo tarpsnio“. „Taip ji išduoda pačią save. O tai reiškia, kad ji gali išduoti bet ką“, - pažymėjo Seimo narė.

Tai joks politinis kerštas. Tai pasibaisėjimas tuo, kokiam žmogui žadama pritarti. Konstitucinis Teismas devyneriems metams bus paženklintas Seimo avių bandos nemąstymo gėda“, - garsiai komentavo T.Birmontienės galimą patvirtinimą KT teisėja A.M.Pavilionienė.

Be Liberalų demokratų frakcijos bei P.Gražulio prieš slaptą balsavimą savo būsimą poziciją pareiškė Tėvynės sąjungos frakcija, Liberalų ir centro sąjungos frakcija bei Socialdemokratų frakcija. Pastarųjų dviejų frakcijų atstovai teigė, kad frakcijos nariai balsuos už T.Birmontienės kandidatūrą, konservatorių nuomonę pristačiusi Irena Degutienė pripažino, kad Tėvynės sąjungos frakcija nuomonė iš esmės nesikeičia, todėl „dauguma“ frakcijos narių pritars prezidento pasirinkimui.

KT iš viso sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu.

Teisėjus į KT skiria Seimas, o kandidatus į jį teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas.

Beje, prieš dvi savaites į KT Seimas paskyrė du naujus teisėjus. Jais tapo Seimo pirmininko Artūro Paulausko pasiūlyta Konstitucinio Teismo Teisės departamento direktorė Ramutė Ruškytė ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus pateiktas šio teismo teisėjas Romualdas Kęstutis Ubaitis.

Šie teisininkai pakeitė Egidijų Jarašiūną ir Joną Prapiestį.