"Man labai sunku vertinti Lietuvos istoriją. Be istorijos teisė yra daug lengviau", - frakcijos nariams sakė T.Birmontienė, atsiribodama nuo Atgimimo metais Maskvoje apgintos disertacijos apie tarybinės milicijos kūrimąsi ir jos kovas pokaryje su "buržuaziniais nacionalistais", kaip sovietmečiu vadinti su okupantais kovoję Lietuvos partizanai.

Paklausta, kodėl prasidėjus Atgimimui ji neatsisakė gintis istoriją iškraipančią disertaciją ar nepriklausomybės metais neparašiusi naujos disertacijos, T.Birmontienė neatmetė galimybės tai padaryti.

"Turbūt aš taip ir padarysiu, bet gal ne iškart, nes reikėtų daug studijuoti archyvus, o dabar priėmus naują Archyvų įstatymą su jais sunkoka", - sakė frakcijos nariams T.Birmontienė.

Konservatoriai T.Birmontienei taip pat priminė, jog 1988 metų rugsėjį Sąjūdžio suvažiavimo išvakarėse žurnale "Socialistinė teisė" buvo paskelbtas jos straipsnis, kuriame teisinami okupantų represijos 1940 metais.

"Taikus socialistinės revoliucijos pobūdis lėmė įvairesnių prievartos priemonių taikymą buržuazijai. Išnaudotojiškos santvarkos likvidavimas vyko palaipsniui išstumiant buržuaziją iš krašto politinio ir ekonominio gyvenimo, laužant senąjį valdžios aparatą ir kuriant naują, nuosekliai įvedant proletariato diktatūrą", - rašė T.Birmontienė, tuomet dirbusi Sovietų Sąjungos Vidaus reikalų ministerijos Minsko aukštosios mokyklos Vilniaus fakulteto dėstytoja.

T.Birmontienė konservatoriams teigė atsiribojanti nuo šių minčių, kaip ir nuo savo Maskvoje apgintos disertacijos.

"Nei rašant disertaciją, nei dabar nesusitapatinu su jos turiniu", - antradienį Seime teigė kandidatė į KT teisėjus, kurios teigimu ji negalėjusi savarankiškai pasirinkti disertacijos temos.

"Dabar aš pilnai atitinku modernius kriterijus", - tikino konservatorius T.Birmontienė, pažymėjusi, jog prisidėjo ne tik prie daugelio Lietuvos įstatymų rengimo, bet ir buvo Europos Tarybos bei Europos Sąjungos eksperte.

T.Birmontienės kandidatūrą pasiūliusio prezidento V.Adamkaus nuomone, jo patarėjos kompetencija sustiprintų Konstitucinį Teismą.

"Pagrindinis argumentas yra kompetencija, T.Birmontienės patirtis. Kaip numato Konstitucinio Teismo įstatymas, ne mažesnė kaip dešimties metų patirtis teisinėje srityje, būtent tokią patirtį T.Birmontienė turi. Ji ją pademonstravo daugelį metų kvalifikuotai konsultuodama konstitucinės teisės srityje", - antradienį Seime sakė kandidatūra pakartotinai pristatęs prezidento patarėjas Darius Gudelis.

Jos kompetenciją gyrė ir buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tėvynės sąjungos frakcijos narys Emanuelis Zingeris, kurio teigimu, T.Birmontienės kritika yra per apkaltą nuo prezidento pareigų nušalinto Rolando Pakso rėmėjų "revanšas".

Iš pradžių R.Pakso visuomenine patarėja sutikusi būti T.Birmontienė vėliau pasitraukė ir pritarė apkaltai. Po apkaltos surengtus prezidento rinkimus laimėjus V.Adamkui, T.Birmontienė pakviesta vadovauti Prezidentūros Teisės departamentui.

Nepaisant kandidatės nuopelnų konstitucinės teisės srityje, kovo viduryje Seimas nepritarė jos kandidatūrai, prieš balsavimą jai priminus sovietiniais metais apgintą disertaciją.

Pakartotinai T.Birmontienės kandidatūrą nusprendęs Seimui pateikti prezidentas V.Adamkus įsitikinęs, jog šį kartą slapto balsavimo rezultatai bus palankūs.

Trečiadienį po susitikimo su kandidate dauguma Tėvynės sąjungos frakcijos narių taip pat nusprendė pritarti T.Birmontienės kandidatūrai.

Už T.Birmontienės kandidatūrą nusprendė balsuoti ir didžiausios Darbo partijos frakcijos nariai, tai pat opozicinė Liberalų ir centro frakcija.

Prieš T.Birmontienę toliau pasisako liberaldemokratai, kurie su kandidate panoro susitikti pirmadienį.

Pagal Konstituciją, devynių narių KT kas treji metai atnaujinamas trečdaliu, tai yra po tris teisėjus. Tai vadinama teisėjų daline rotacija.

Du teisėjai, kurių kandidatūras pateikė Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, buvo paskirti kovo viduryje be didelių prieštaravimų.