Ji ne kartą pabrėžė, kad rašyta disertacija tebuvo atitinkanti laikmečio reikalavimus, o ji pati savęs su disertacijos turiniu netapatina, tačiau jai kelia nerimą tendencija sovietmečio darbams taikyti šiuolaikines normas.
„Tikimės, ta emocinė diskusija, kuri iškilo pirmąjį kartą, kad išklausius argumentus, jie pagelbės jums priimti tinkamą sprendimą“, - sakė prezidento V.Adamkaus patarėjas vidaus politikos klausimais Darius Gudelis, pristatydamas Seimui T.Birmontienės kandidatūrą. Jis pabrėžė, kad Seimas, priimdamas sprendimą, turėtų atsižvelgti į T.Birmontienės patirtį ir kvalifikaciją.
DELFI primena, kad pirmą kartą Seimas atmetė T.Birmontienės kandidatūrą prieš dvi savaites, nors jai patvirtinti pritrūko vos poros parlamentarų balsų.
Prieš T.Birmontienės skyrimą KT teisėja pasisakė Seimo Liberalų demokratų frakcija – jos atstovas Remigijus Ačas skaitė Tomos Birmontienės 1989 metais apsigintos disertacijos „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“ fragmentus bei vadino ją „sovietinės ideologijos tarnaite“. T.Birmontienės tinkamumu išklausę R.Ačo kalbos tuomet suabejojo ir Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, kurie nutarė balsuoti laisvai.
Pati T.Birmontienė antradienį Seime sakydama kalbą pripažino, kad svarstė, ar verta antrą kartą kandidatuoti į KT teisėjo pareigas.
Kalbėdama T.Birmontienė daug dėmesio skyrė savo disertacijai, vis pabrėždama, kad niekada nesusitapatino su rašytos disertacijos tema ar turiniu, o rašė ją remdamasi jai tuo metu pasiekiamais dokumentais.
„Disertacijos buvo ginamos pagal okupacinės valdžios primestus reikalavimus ir todėl negali būti vertinamos šiandieninėmis normomis“, - Seimo nariams ne vieną kartą pakartojo T.Birmontienė.
Be to, pasak T.Birmontienės, disertacija buvo cituota netiksliai, ją patobulinant, pakoreguojant.
„Kaip geriausiais KGB laikais – citatos pakeistos, pataisytos, kitų žodžiai dedami į mano lūpas“, - sakė kandidatė į KT teisėjas.
T.Birmontienė taip pat sakė, kad jai darosi neramu, dėl praeities ir ateities santykio, kuris, pasak kandidatės į KT teisėjas, įgauna keistą pobūdį.
„Dėl mano disertacijos Seime jau pasisakyta, bet jų yra daugiau. Kai jų pritruks, galbūt bus pereita prie diplominių darbų ir mokyklinių rašinių. Kur riba?... Esu pirmoji, ir tikiuosi, paskutinė, kuriai buvo taikomas toks vertinimas“, - sakė T.Birmontienė.
Pirmą kartą teikiant T.Birmontienės kandidatūrą buvo paminėta aplinkybė, kad jos tėvo Alfonso Mockevičiaus karjeros pradžia yra viename iš NKVD dalinių.
„Tėvus man, kaip ir visiems kitiems, davė likimas“, - sakė T.Birmontienė, pridurdama, kad nesiruošia jų išsižadėti dėl jokių pareigų.
T.Birmontienė: libdemai suvedinėja su manimi sąskaitas
Tuo tarpu prezidento Valdo Adamkaus į Konstitucinio Teismo teisėjas siūloma jo patarėja Toma Birmontienė mano, kad liberaldemokratai suvedinėja su ja sąskaitas. "Akivaizdu, kad liberaldemokratai suvedinėja su manimi kažkokias sąskaitas. Manau, kad tai matyti ne tik man, bet visiems", - Eltai antradienį sakė T. Birmontienė.
Seime pakartotinai pradėjus svarstyti T. Birmontienės kandidatūrą, ją vėl kritikavo liberaldemokratai bei pavieniai parlamentarai, kurių esminis priekaištas teisininkei buvo tarybiniais metais jos rašyta disertacija Maskvos M. Lomonosovo universitete. Kai kurie libdemai kritikavo T. Birmontienę ir dėl politinio nenuoseklumo - esą ji per 2002 m. Prezidento rinkimus nerėmė Rolando Pakso kandidatūros, vėliau R. Paksą išrinkus Prezidentu sutiko būti jo visuomenine patarėja, o dar vėliau, prasidėjus Prezidento skandalui, vėl pasitraukė iš R. Pakso aplinkos.
Pati T. Birmontienė į šiuos priekaištus antradienį atsakė, jog ji aiškiai skiria savo politines pažiūras nuo valstybės interesų ir sutiko būti R. Pakso visuomenine patarėja tik todėl, kad R. Paksas anuomet buvo teisėtai išrinktas šalies vadovas, ir ji gerbusi žmonių pasirinkimą.
Kai kurie liberaldemokratai prieštaravo siūlomai T. Birmontienės kandidatūros svarstymo ir tvirtinimo Seime skubai. Libdemai nenori sutikti ir su siūlomu frakcijos susitikimo su T. Birmontiene laiku.
Pasak Liberalų demokratų frakcijos seniūno Vytauto Galvono, liberaldemokratai dar norėtų pasitarti tarpusavyje ir su T. Birmontiene norėtų susitikti ateinantį pirmadienį. Tačiau pati T. Birmontienė yra pasiūliusi libdemamas kitą susitikimo laiką - trečiadienį.
"Pasiūliau T. Birmontienei laiką - pirmadienį, ji pareiškė apskritai neturinti apie ką su mumis kalbėtis, nes mūsų pozicija jai ir taip aiški. Man keista, kai pretendentė diktuoja savas sąlygas Seimo nariams ir net atsisako susitikti", - sakė V. Galvonas.
T. Birmontienė teigia anaiptol neatsisakiusi su liberaldemokratais susitikti, tiesiog siūliusi jiems susitikti anksčiau - trečiadienį arba ketvirtadienį, o šie atsisakę. Paklaustas, kodėl libdemams nepriimtinas ankstesnis susitikimo laikas, V. Galvonas atsakė klausimu: "O kur ir kodėl mes turime skubėti?".
Tuo tarpu Seimo liberaldemokratų frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis Eltai iš pradžių patikino duodąs "95 proc., kad Liberaldemokratų frakcija su T. Birmontiene susitiks ketvirtadienio rytą". Tiesa, vėliau pasitaręs su frakcijos nariais, ir V. Mazuronis persigalvojo: "Su frakcijos nariais sutarėme ir siūlome T. Birmontienei susitikti pirmadienį. Pagal Seimo statutą turime septynias dienas nuo pateikimo laiko, kuomet galime susitikti su kandidate".
Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas yra užsiminęs, kad dėl Prezidento pakartotinai pateiktos T. Birmontienės kandidatūros Seimas galėtų balsuoti jau šį ketvirtadienį. Su Seimo konservatorių ir Darbo partijos frakcijomis T. Birmontienė susitiks trečiadienį.
Jei Seimas nebalsuotų dėl T. Birmontienės kandidatūros kitą savaitę, šis balsavimas nusikeltų dar vėlesniam laikui, nes kitą savaitę Seimo posėdžių greičiausiai nebus.