V. Navicko įmonė „VN projektas“ buvo vienintelė aukciono turtui Užupyje įsigyti dalyvė. Be to, savivaldybė laimėtojui kėlė griežtas sąlygas. Pavyzdžiui – atsiskaityti per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo.

Buvęs meras šioje situacijoje nieko keisto nemato – esą jis investuoja į „šabakštyno“ pavertimą tvarkinga teritorija, o savivaldybė „VN projektui“ jokių ypatingų sąlygų netaikė.

Aukcionas be konkurencijos

Aukcioną pastatui ir sklypui Baltajame skersgatvyje Vilniaus savivaldybė šiemet skelbė du kartus. Kovą vykusiame aukcione savivaldybė nustatė pradinę 810,225 tūkst. Lt kainą. Tačiau pasiūlymų įsigyti senutį vieno aukšto pastatą ir 10,41 aro sklypą negauta.

Taigi paskelbtas naujas aukcionas. Mėnesiu vėliau, šių metų balandį, pradinė šio savivaldybės turto kaina sumažinta 205 tūkst. Lt – iki 605,225 tūkst. litų.

Daugiau nei ketvirtadaliu sumažinta objekto kaina – ne vienintelė įdomi aukciono aplinkybė. Savivaldybė iš potencialių pirkėjų reikalavo įstabaus finansinio pajėgumo.

Visų pirma, aukcionui numatytas maksimalus įstatyme leistinas registracijos mokestis – 500 Lt – ir solidus pradinis įnašas: ne mažiau kaip 19 tūkst. Lt. Tačiau dar įdomiau tai, kad visus pinigus už objektą savivaldybė panoro gauti tiesiog žaibiškai.

„Atsiskaitymo už privatizuojamą objektą terminas ne ilgesnis kaip 5 darbo dienos nuo privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo“, - teigiama aukciono sąlygose.

Milijonieriui V. Navickui turbūt nesunku per 5 dienas sukrapštyti solidžią sumą. Kur kas sunkiau tai sektųsi, pvz., jaunam verslui, kuris turtą pirktų iš banko paskolos, kuriai gauti būtų reikalingas įgyjamo turto įkeitimas. Beje, teisės aktai leidžia kur kas ilgesnį atsiskaitymo terminą – iki dvejų metų.

Aukcione dalyvavo vienintelis dalyvis – V. Navicko bendrovė „VN projektas“. Nors konkurentų nebuvo, mero įmonė pasiūlė daugiau nei pradinė kaina: 720 tūkst. Lt.

Kaip sandėlys pavirto daugiabučiu

Kiek daugiau nei 10 arų žemės ir menkavertis vieno aukšto statinys – ne toks ir patrauklus pirkinys, net ir Užupyje. Ypač kai savivaldybės nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – „sandėliavimo statinių statybos“.

Vis dėlto sklypą įsigijęs V. Navicko verslas, panašu, investavo puikiai. Vilniaus savivaldybės svetainėje skelbiamais duomenimis, savivaldybė šių metų rugpjūčio 12 d. gavo prašymą dėl sklypo detaliojo plano parengimo. Savivaldybė prašymą apsvarstė per porą savaičių: rugpjūčio 26 d. „VN projektas“ įgijo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

Tiesa, šiuo rugpjūčio 26 d. įsakymo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut nurodė, jog sklype galima jau nebe sandėlių, o daugiabučių statyba. Dokumente teigiama, kad detaliojo plano rengimo tikslas – „nekeičiant sklypo tikslinės paskirties, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinius pakeisti sklypo naudojimo būdą iš pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos į gyvenamosios teritorijos ir pobūdį iš sandėliavimo statinių statybos į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos”.

Taip sklypą sandėliams įgijusi V. Navicko įmonė tapo kur kas vertingesnio turto savininke.

Ekspertas: pakeitusi paskirtį, savivaldybė būtų gavusi daugiau

DELFI konsultavęs nekilnojamojo turto rinkos ekspertas, prašęs neminėti savo pavardės, teigė, jog už daugiau nei 10 arų Užupyje savivaldybė galėjo gauti ir milijoną litų ar net didesnę sumą. Tiesa, tam reikėjo šiek tiek biurokratijos: esą būtų pakakę prieš pardavimą pakeisti žemės naudojimo galimybes, aiškiai parodant, kad čia galima gyvenamoji statyba.

„Kai yra sklypas visiškai paruoštas statybai, (...) žemės kaina Užupyje gali siekti 100 tūkst. Lt už arą. Galbūt ir daugiau. Bet vystytojas, pirkdamas ne paruoštą statybai sklypą, o sandėliuką, susiduria su daug rizikų, - kalbėjo pašnekovas. - Kaina gali mažėti ir dvigubai, ir netgi trigubai. Priklausomai nuo to, kokią riziką mato pirkėjas.“

„Su valstybiniu turtu dažnai taip būna. Turtas parduodamas toks, koks yra, ir investuotojas nesumoka maksimalios sumos“, - pridūrė ekspertas.

Pasak jo, savivaldybės reikalavimas atsiskaityti per 5 dienas – labai griežtas. Tiesa, pašnekovas čia pat pažymėjo, kad bankai vangiai finansuoja sklypų pirkimą, jei nėra įtvirtinta galimybė, pavyzdžiui, vystyti gyvenamąją statybą.

„Ne visi turi pinigų sąskaitoje. Tas terminas – trumpokas, kaip rinkos sąlygomis. Jeigu tai nėra skubus pardavimas. Savivaldybė kažkur skubėjo? - retoriškai klausė pašnekovas. - Penkių dienų terminas – labai įtemptas. Verslui kartais reikia daugiau laiko rasti pinigams.“

Savivaldybė: 5 dienos – įprasta praktika

Balandžio mėnesį savivaldybės aukcionuose pardavinėti bent du gana stambūs nekilnojamojo turto objektai, kuriems taikytas gerokai lankstesnis atsiskaitymo terminas. Tačiau savivaldybė tikina, kad 5 dienų terminas – įprasta praktika.

„Pastaruoju metu beveik visi objektai parduodami su išsimokėjimu iš karto, t. y. per 5 darbo dienas“, - DELFI teigė Vilniaus miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Laura Jagusinskienė.

Paklausta, ar tokiais reikalavimais savivaldybė neribojo konkurencijos, tiesaus atsakymo ji nepateikė: „Tai priklauso nuo konkretaus objekto.“

Pasak jos, sklypo Baltajame skersgatvyje kaina sumažinta, nes kovo mėnesį vykusiame aukcione šis turtas nesudomino nė vieno potencialaus pirkėjo. O V. Navicko įmonė pradinę kainą esą gerokai viršijo dėl to, kad nežinojo esanti vienintelė balandį vykusio aukciono dalyvė.

„Viešo aukciono dalyvis dalyvaudamas aukcione nežino kiek vokų pateikta dalyvauti aukcione, todėl kad ir vienas dalyvis kaina dažnai pakyla“, - aiškino L. Jagusinskienė.

DELFI pasiteiravus, dėl ko iki pardavimo nepasirūpinta žemės naudojimo pobūdžio pakeitimu į gyvenamąją statymą, savivaldybės specialistė pateikė aptakų atsakymą. „Savivaldybė pardavė sandėliavimo paskirties žemės sklypą. O pirkėjas turi teisę pagal teisės aktus keisti žemės sklypo paskirtį“, - dėstė L. Jagusinskienė.

V. Navickas planuoja triaukštį pastatą

Savivaldybės DELFI pateiktais duomenimis, šiuo metu sklypui taikomi apribojimai statybininkų neturėtų pernelyg vilioti. Sklype leidžiama 1 aukšto pastatų statyba, užstatymo intensyvumas – iki 17 proc. Tačiau šie skaičiai gali keistis. Ir greičiausiai keisis.

Buvęs Vilniaus meras V. Navickas DELFI atskleidė šiek tiek Užupyje planuojamų statybų detalių. Pasak jo, Baltajame skersgatvyje planuojamas trijų aukštų pastatas, o galimas sklypo užstatymo plotas – 60 proc.

Vilius Navickas
„Iki statybų – dar kaip iki Paryžiaus pėsčiomis. Dabar vyksta detaliojo plano procedūra. (...) Pagal bendrą planą, ten yra trys aukštai. Mažaaukštė statyba – iki trijų aukštų. Bendrasis planas sako, kad galima iki trijų aukštų statyti, intensyvumas neapribotas, o užstatymo plotas, jeigu gerai atsimenu, iki 60 proc.“, - vardijo V. Navickas.

Paklaustas, kokio pobūdžio pastatas – individualus namas ar daugiaubutis – planuojamas, buvęs meras šios detalės neatskleidė. „Pasižiūrėsime, kai planuosime. Dar anksti apie tai diskutuoti“, - teigė V. Navickas.

Fakto, jog jo įmonė buvo vienintelė aukciono dalyvė, buvęs meras nesureikšmina. „Reikėjo eiti ir dalyvauti. Man atrodo, tą objektą keturis ar penkis kartus pardavinėjo“, - sakė V. Navickas.

Politikas teigė norintis investuoti į apleistą Užupio dalį. Esą jei yra nepatenkintų – tai dėl jo pavardės, o ne dėl planuojamų statybų.

„Čia pasakos. Pasakos iš „Tūkstančio ir vienos nakties“. Jūs ne apie Navicką šnekėkit, o jūs paklauskit, kiek jie (savivaldybė – DELFI) turi sutarčių ir koks yra nustatomas atsiskaitymo laikas. (...) Tai yra visiškas šabakštynas. Ir tą šabakštyną, man atrodo, pardavinėjo trejus ar ketverius metus“, - aiškino V. Navickas.

Anot buvusio mero, jei kam ir taikomos išskirtinės sąlygos, tai ne jam, o tiems, kas už savivaldybės turtą atsiskaityti gali per dvejus metus. „Savivaldybei reikalingi pinigai“, - konstatavo V. Navickas.

Jei viskas klosis sėkmingai, „VN projektų“ vadovas ir vienintelis akcininkas statybas pradėti tikisi jau kitais metais. Naujakuriams būstą užupyje buvęs meras tikisi pasiūlyti jau 2015 m.