Toks sprendimas priimtas dėl išryškėjusių esminių procedūrinių pažeidimų svarstant šią pataisą Teisės ir teisėtvarkos komitete, o po to – Seime, teigiama antradienį išplatintame frakcijos pareiškime.

"Tenka apgailestauti, kad frakcijos nariams praėjusio antradienio posėdyje, matyt, dar nebuvo žinomos buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio pastabos dėl Konstitucijos pataisos teikimo procedūrų pažeidimo", – pareiškė TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Spalio 22-ąją balsuojant už Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti rinkimuose, konservatorių balsai pasiskirstė per pusę. Už pataisą buvo 13 šios frakcijos narių, vienas - prieš, keturiolika susilaikė.

Poziciją TS-LKD nutarė sugriežtinti, kai E.Kūris praėjusią savaitę pareiškė, kad pirmą kartą balsuojant dėl Konstitucijos pataisos padarytas procedūrinis pažeidimas. Anot jo, iniciatoriai buvo pateikę projektą su siūlymu keisti Konstitucijos 56 straipsnį, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį iš esmės pakeitė - ne tik praplėstas pasiūlymo turinys, bet nutarta keisti kitą – 74 Konstitucijos straipsnį.

Pasak E.Kūrio, problema ta, kad Konstitucijos pataisą gali pateikti 300 tūkst. piliečių arba ne mažiau kaip 36 Seimo narių grupė. Seimo komitetas to padaryti esą negalėjo.

"Kad ir pavėluotai išsiaiškinus minėtus argumentus, būtina į juos reikšmingai reaguoti, nes Konstitucijos keitimas – išskirtinės svarbos procedūra ir ji turi būti atlikta preciziškai, be menkiausių pažeidimų", – tvirtino J.Razma.

Seimas praėjusią savaitę per pirmąjį priėmimą pritarė Konstitucijos pataisai, kuria sprendžiamas per apkaltą pašalintų asmenų klausimas. Seimas po trijų mėnesių dėl Konstitucijos pataisos turės balsuoti dar kartą.

Priėmus Konstitucijos pataisą, šalies pagrindinis įstatymas būtų papildytas nuostata, kad "už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka iš užimamų pareigų pašalintas arba Seimo nario mandato netekęs asmuo gali būti renkamas ar skiriamas į pareigas, kurias pradėti eiti galima tik davus Konstitucijoje numatytą priesaiką, kai išnyksta konstituciniame įstatyme nustatyti apribojimai".

Po pateikimo jau pritarta ir konkrečius ribojimus numatančiam konstitucinio įstatymo projektui. Jį dabar svarsto Seimo komitetai.

Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.