"Mes stebėjome Lietuvoje vykusį tyrimą dėl Pirmojo Baltijos kanalo parodytos laidos "Žmogus ir įstatymas", autorinio reportažo apie 1991 metų sausio 13 - sosios įvykių ir vienos iš lietuviškų kompanijų sprendimą laikinai nutraukti šio kanalo transliacijas (...). Akivaizdu, tokia neadekvati reakcija į siužetą apie to meto įvykius Vilniuje - tuometinėje Lietuvos SSR sostinėje - liudija, kad šios respublikos valdžiai, sprendžiant pagal viską, neegzistuoja kitos istorijos, nei ta, kurią jie rašo patys", - pareiškė Rusijos URM atstovas Aleksandras Lukaševičius. Jį cituoja naujienų agentūra "Interfax".
Anot A.Lukaševičiaus, "aktyviai brukama jų mitų kūryba, daugiausia dėl klausimų susijusių su Lietuvos buvimu Sovietų Sąjungos sudėtyje, nukreipta siekiant išgyvendinti ten bet kokį kitaminčių mastymą".
"Šiame kontekste, represinės priemonės prieš "Pirmąjį Baltijos kanalą", akivaizdžiai demonstruoja, kiek Lietuvoje yra pasirengę laikytis universalių teisinių, žmogiškųjų standartų, tame tarpe ir žiniasklaidos laisvės, o taip pat parodo tikrąjį demokratijos išsivystymo lygį šalyje, kuri, priminsiu, dabar pirmininkauja ES ir pristato save kaip demokratinių virsmų posovietinėje erdvėje vedlį", - pridūrė Rusijos URM diplomatas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per "Pirmąjį Baltijos kanalą" rodomas Rusijoje rengtas laidas. Toks sprendimas priimtas po melagingos propagandinės laidos apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje "Žmogus ir įstatymas". Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės "Alfa" tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių "Cgates" sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė, kad "žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį".
Laida „Žmogus ir įstatymas“ pašalinta iš programos
Laida „Žmogus ir įstatymas“ pašalinta iš "Pirmojo Baltijos kanalo" programos ir nuo šio penktadienio nebebus rodoma.
„Suprasdamas savo atsakomybę prieš Lietuvos visuomenę, Baltic Media Alliance (BMA) ėmėsi ryžtingų veiksmų. BMA praneša, kad laida "Žmogus ir įstatymas" nuo šio penktadienio nebebus rodoma "Pirmuoju Baltijos kanalu", kaip programa, neatitinkanti bendražmogiškų vertybių, moralinių ir etikos nuostatų", - teigiama kanalą valdančios bendrovės "Baltic Media Alliance" pranešime.Latvijos Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba ėmėsi tyrimo
Latvijoje žiniasklaidos veiklą prižiūrinti Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEŽT) pradėjo administracinį tyrimą dėl pasipiktinimą Lietuvoje sukėlusios melagingos Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) laidos apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius, BNS ketvirtadienį pranešė Taryboje.
NEŽT pradėjo šį tyrimą PBK laidoje įžvelgusi Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pažeidimą. Latvijos žiniasklaidos veiklą prižiūrinti įstaiga dar tarsis su ekspertais dėl galimų baudžiamųjų nusižengimų PBK transliuotoje laidoje.
Latvijos įstatymas numato, kad elektroninės žiniasklaidos priemonės užtikrina, kad faktai ir įvykiai laidose būtų atspindimi sąžiningai, objektyviai, laikantis nuomonių įvairovės ir bendrųjų žurnalistikos ir etikos principų. Įstatymą pažeidusiajam gresia bauda iki 1,5 tūkst. latų.
Latvijos tarnybos pirmininko pavaduotoja Aija Dulevska mano, kad per rusišką kanalą transliuota laida turi etninės nesantaikos kurstymo požymių.
"Man subjektyviai atrodo, kad laida turi etninės nesantaikos kurstymo požymių, todėl, kad labai giliai užgauti žmonių jausmai dėl jų iškovoto valstybingumo, dėl to meto aukų. Žmonės pažeminti ir padarytos išvados, kurios ne tik absurdiškos, bet ir įžeidžiančios", - BNS teigė A.Dulevska.
Kultūros ministras: rusiško kanalo laida žeidžia valstybę
Kultūros ministras Šarūnas Birutis ketvirtadienį pareiškė, kad per rusišką "Pirmąjį Baltijos kanalą" parodyta melaginga propagandinė laida apie Sausio 13-ąją žeidžia valstybę, ir būtina užkirsti kelią tokiam turiniui ateityje.
Tai jis sakė po susitikimo su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vadovu Edmundu Vaitiekūnu, kuris ministrą supažindino su komisijos sprendimu apriboti Rusijoje gaminamų laidų transliacijas.
"Lietuva, kaip (ES) pirmininkaujanti valstybė rengia tarybos išvadas dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo, todėl labai svarbu šioje situacijoje griežtai laikytis teisinio reguliavimo ir nepasiduoti manipuliacijoms, tačiau neturiu abejonių, kad PBK rodytos laidos turinys žeidžia ir niekina mūsų valstybę", - pranešime spaudai teigė ministras.
"Turime užtikrinti, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiam turiniui", - pridūrė Š.Birutis.
Konservatorė: ESBO pareigūnės kritiką dėl rusiško kanalo stabdymo lėmė informacijos trūkumas
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnės kritiką Lietuvai dėl rusiško kanalo laidų laikino stabdymo galėjo lemti informacijos trūkumas, įsitikinusi ESBO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Pasak konservatorės, tokias išvadas ESBO atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič padarė dėl informacijos trūkumo, todėl artimiausiu metu V.Aleknaitė teigia jai ketinanti išsiųsti laišką, kuriame paaiškins Lietuvos poziciją.
Parlamentarė teigia, jog pirmiausia reikėtų apsvarstyti klausimą, ar "Pirmasis Baltijos kanalas" iš viso laikytinas žiniasklaidos priemone. "Pagal savo veiklos pobūdį ir turinį jis kur kas dažiau yra Kremliaus propagandos įrankis, naudojamas prieš Baltijos šalis, negu žiniasklaidos priemonė tikrąja šių žodžių prasme", - konservatorių išplatintame pranešime sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
ESBO atstovė už žiniasklaidos laisvę D.Mijatovič paragino Lietuvos radijo ir televizijos komisiją peržiūrėti šį sprendimą, nes ji esą menkina žiniasklaidos pliuralizmą. "Bet kokie ribojimai kontroversiškų ar kitokių požiūrių į istorinius įvykius, net jei tai daroma remiantis įstatymu, galėtų galiausiai paveikti žiniasklaidos laisvę", - sakė ji.