„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, vedyboms su tos pačios lyties asmeniu nepritartų per 76 proc. apklaustųjų, pritartų tik per 6 proc. Beveik dvigubai daugiau žmonių pritartų artimojo santuokai su atlikusiu bausmę įkalinimo įstaigoje asmeniu. Vis dėlto , beveik 64 proc. apklaustųjų teistumas – rimtas argumentas atkalbėti nuo santuokos.
Trečioje negeidžiamiausių sutuoktinių sąrašo vietoje – kitos rasės žmonės. Su jais kurti šeimos nepatartų beveik pusė apklaustųjų. Vis dėlto, trečdaliui respondentų kitokia odos spalva - ne kliūtis vedyboms.
V. Gabrieliūtė: santuoka įkalina
„Įvairovės ir edukacijos namų“ direktorei Vilmai Gabrieliūtei apklausos rezultatai rodo, kad mūsų visuomenė dar yra pakankamai homofobiška, homoseksualumas suvokiamas kaip kažkas nenormalaus, o ne kaip dar viena lytinė orientacija.
Tai, kad vedyboms su tos pačios lyties asmeniu pritartų tik 6,2 proc. apklaustųjų, V. Gabrieliūtei neatrodo reikšmingas poslinkis tolerancijos link.
„Turint omenyje, kad pačių homoseksualių asmenų gali būti nuo 10 iki 20 proc., pritariančiųjų santuokai su tos pačios lyties asmeniu – labai mažai. Kita vertus, ir patys homoseksualūs asmenys gali nenorėti santuokos, kuri pati savaime yra patriarchalinė institucija. Viena vertus, ji labai svarbi, nes suteikia teisines garantijas, kita vertus – įkalina vyrą ir moterį tam tikrose rolėse“, - komentavo V. Gabrieliūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai, kuri siekia pagarbos visiems Lietuvos žmonėms ir reikalauja teisių pripažinimo marginalizuojamoms mažumų grupėms.
Buvę kaliniai socialiai pažeidžiamiausi
Sociologų nenustebino, kad artimieji nepritartų vedyboms su žmogumi, atlikusiu bausmę įkalinimo įstaigoje. Žmogaus teisių gyvėjai ir anksčiau yra pastebėję, kad nelaisve bausti asmenys Lietuvoje bene labiausiai marginalizuojama ir viena socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių.
Kai parodė DELFI užsakymu atlikta apklausa, santuokai su atlikusiu bausmę vyru ar moterimi nepritartų beveik 64 proc. apklaustųjų. Penktadalis nuo patarimų susilaikytų.
Labiau už kitą religiją kliūva odos spalva
Etninių tyrimų instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos Vitos Petrušauskaitės nuomone, nepritarimas santuokai su kitos tautybės, tikybos ar rasės žmonėmis rodo socialinės distancijos tarp vietinių ir „svetimų“ lygį.
„Panašias tendencijas pastebime atlikdami tyrimus apie gyvenimą kaimynystėje, darbą vienoje darbovietėje, norą ar nenorą išnuomoti būstą. Santuoka - dar artimesnis ryšys, čia jau tapimas šeimos nariu. Ir tai, kad vedyboms su kitos tautybės žmogumi nepritartų trečdalis apklaustųjų, rodo tam tikrą mūsų visuomenės homogeniškumą ir didelę socialinę distanciją su kitos tautybės žmonėmis.
Komentuodama apklausos duomenis, V. Petrušauskaitė pastebėjo, kad kitos religijos taip pat suprantamos, kaip tolimos ir nepriimtinos. Tačiau išskirtina tai, kad dar labiau už kitą religiją ir vertybes žmonėms kliūva odos spalva.
Anot DELFI pašnekovės, tai parodo, su kuo žmonės nenorėtų palaikyti artimų ryšių. „Šis klausimas nematuoja vertybių, o tik socialinę distanciją – suvokimą, kas sava, o kas svetima. Iš apklausos matyti, kad Lietuvoje kitos rasės žmogus - svetimesnis už kitos religijos žmogų“, - komentavo V. Petrušauskaitė.
Labiau kliuvo 10 metų jaunesni
Kita grupė žmonių, su kuriais tuoktis nepatartų daugiau nei trečdalis apklaustųjų – dešimčia metų jaunesni ir dešimčia metų vyresni partneriai. Beje, jaunystė užkliuvo didesnei daliai respondentų – per 37 poc. Santuokai su dešimtmečiu vyresniu vyru ar moterimi nepritarė 32 proc. respondentų.
Penktadaliui apklaustųjų kliūtis vedyboms – ankstesniuose santykiuose užgyventi vaikai, per 18 proc. nepritartų vedyboms su išsiskyrusiu žmogumi, per 15 proc. su našliu.
„Spinter tyrimų“ pastebėjimu, vidutinio ir vyresnio amžiaus (virš 45 metų) gyventojai palankiau vertina santuokas su našliu, turinčiu vaikų, daugiau nei 10 metų vyresniu asmeniu.
Jaunesnio ir vidutinio amžiaus (25-55 metų) respondentai laisviau žiūri į santuokas su išsiskyrusiais, kitos tautybės asmenimis. Jaunesniausi respondentai (18-25 metų) liberaliausiai vertina visas santuokos formas.
Dėl kitos rasės ar tikybos sutuoktinio dažniau nuogąstauja moterys. Turimus vaikus dažniau santuokos kliūtimi įvardija rajonų centrų atstovai.
G. Navaitis apie sutuoktinių amžiaus skirtumus
„Pripažįstama, kad vyras galėtų būti 2-3 metais vyresnis, tačiau tai sietina su skirtingu berniukų ir mergaičių brendimo tempu“, - komentavo G. Navaitis, pridurdamas, jog apklausa tai ir parodo: orientuojamasi į homogenišką santuoką, o tuo pačiu atmetinėjami įvairūs neatitikimai – ne tik tautybės, konfesijos, išsilavinimo, bet ir amžiaus.
Profesorius atkreipė dėmesį, jog dešimties metų skirtumas kartais naudojamas demografijoje, socialinėje psichologijoje kaip riba, rodanti, jog tai – kitos kartos žmogus.
„Žiniasklaida daugiau dėmesio skiria išskirtiniams atvejams, todėl skaitome apie turtingą verslininką, vedantį vargšę studentę, pasiturinčią verslininkę, ištekėjusią už mažiau pasiturinčio jaunesnio verslininko ir atrodo, kad amžiaus skirtumai yra gana dideli.
Tačiau rekomendacija tuoktis panašaus amžiaus jaunikiui ir nuotakai galiojo daugelį amžių, tik tiek, kad išskirtiniems žmonėms jos buvo galima nesilaikyti. Jei prisimintume viduramžius, valstiečiai dažniausiai taip ir tuokdavosi, tačiau nieko nestebino, jei koks nors aristokratas vesdavo 20 metų jaunesnę merginą“, - pastebėjo prof. G. Navaitis.
Šiandien kalbėdami apie labai nevienodo amžiaus žmonių santuokas, DELFI pašnekovo nuomone, turėtume atkreipti dėmesį, kad paprastai jie iš šou pasaulio, verslininkai, tačiau tai netiktų kalbant apie bendrą visumą.
„Kažkada žiūrėjau statistiką ir paaiškėjo, kad šešiasdešimtmečių, vedusių moteris iki 30 metų amžiaus, Lietuvoje buvo mažiau nei dvi dešimtys. Todėl galima sakyti, jog nepanašaus amžiaus žmonių santuokos kaip buvo taip ir yra išimtys“, - apibendrino šeimos psichologas psichiatras.
Lengviau bevaikiams
Paprašytas pakomentuoti, kaip vertina tai, kad penktadalis respondentų nepatartų artimam žmogui tuoktis su jau auginančiu vaikus, profesorius G. Navaitis pabrėžė, jog tai gana optimistinis skaičius, nes „noras turėti bendrų vaikų – vienas iš rimčiausių santuokos motyvų, o dažnai tas žmogus, kur jau turi vaikų, daugiau nebenori“.
„Net jeigu žmonės naujoje santuokoje ir norėtų daugiau vaikų, pakliūtų į daugiavaikės šeimos situaciją, o šiandien ne tiek daug norinčių daugiavaikės šeimos“, - pastebi psichologas.
Be to, tokioje šeimoje susiduriama su skirtingo amžiaus vaikų problema ir paaugliais. Pasak G. Navaičio, su jais ir biologiniams tėvams nelengva gyventi, o į šeimą atėjusiam naujam žmogui dar sunkiau.
„Dėl minėtų priežasčių nepritariančiųjų santuokai su žmogumi, kuris jau turi vaikų, procentą DELFI paklausoje pavadinčiau net labiau korektišku, nei realūs pasirinkimai. Statistika rodo, jog apytikriai kas penkta santuoka Lietuvoje sudaroma su žmogumi, kuris jau buvo sukūręs šeimą“, - apibendrino M. Romerio universiteto profesorius.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų liepos 26-31 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.