Pasak J.I.Hederstedto, Švedija yra pasiengusi padėti Lietuvai, nes jai rūpi bendras tikslas - sukurti stabilią saugumo sistemą visame Baltijos jūros regione.

Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje Švedijos generolas sakė, kad Lietuvoje lankėsi keletą kartų, todėl gali palyginti, kokią pažangą padarė Lietuvos ginkluotosios pajėgos.

Pasak J.I.Hederstedto, Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis jam pristatė Lietuvos kariuomenės struktūrą, plėtros planus, kaip Lietuva naudoja Švedijos dovanojamą ginkluotę ir kitą įrangą. "Švedija yra ypatingai dosni", - pabrėžė generolas majoras J.Kronkaitis.

Pastaruosius kelerius metus Švedija aktyviai remia Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Nuo 2000 metų pradžios Švedijos karinė vadovybė Lietuvai yra perdavusi įvairios karinės technikos ir ginkluotės beveik už 200 mln. litų.

Lietuva jau yra gavusi dviejų Oro gynybos batalionų įrangą, pavyzdžiui, priešlėktuvinius pabūklus L-70, galinčius nukauti oro taikinius žemam ir vidutiniam aukštyje, vieno motorizuotojo pėstininkų bataliono įrangą. Numatoma, kad iki 2005 metų Lietuvai bus perduota dar dviejų batalionų įranga.

Švedijos kariuomenės vadas sakė, kad prieš vertindamas, kaip Lietuva įsisavinimą švedų dovanotą ginkluotę ir įrangą, nori apsilankyti šią įrangą naudojančiuose daliniuose.

Trečiadienį Švedijos kariškių delegacija skris į Mokomąjį pulką Rukloje, lankysis Oro gynybos batalione Mumaičiuose (Šiaulių rajone), Klaipėdoje susitiks su Karinių jūrų pajėgų ir brigados "Žemaitija" vadais. Spaudos konferencijoje J.Kronkaitis pažymėjo, kad kartu su ginkluote Lietuva gauna ir specialistus.

Švedai Lietuvai rekomenduoja didesnį dėmesį skirti specialistų, kurie galėtų dirbti su dovanojama technika, rengimui. Todėl mokytis į Švediją siunčiami karo inžinieriai, ryšininkai, karo medikai, prieštankinės ginkluotės specialistai, o į Lietuvą Švedija atsiunčia karininkus, kurie daliniuose moko lietuvius, kaip įsisavinti gautą ginkluotę.

Nuo 1995 metų kasmet po 3 jaunuolius iš Lietuvos priimama mokytis į 3 metus trunkančias studijas Karlskronos kariniame jūrų koledže. Nuo 1993 metų Švedijos mokymo įstaigose ilgalaikiuose kursuose mokėsi 82 karininkai ir civiliai. Šiuo metu Švedijos karo mokyklose mokėsi daugiau kaip 20 kariūnų iš Lietuvos.

Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba su švedais vykdo bendrą BALTMED projektą, į kurį įeina karo medikų apmokymas, medicininės įrangos, medikamentų aprūpinimas. Švedija aktyviai dalyvauja Paramos Baltijos šalių saugumui koordinavimo grupės (BALTSEA) veikloje.