„Moters figūra, o ypač krūtinė medijose pristatoma kaip sekso objektas ir tai moteris skatina vengti jos naudojimo pagal paskirtį, nepaisant seniai įrodytos žindymo naudos kūdikiui“, - pastebi JAV Tarptautinio sveikatos centro, Džordžo Vašingtono universiteto inicijuoto tyrimo „Kultūriniai seksualumo ir maitinimo krūtimi paradoksai“ autorė Rosalia Rodriguez-Garcia.

Mokslininkų bendruomenėje diskutuojama ir apie galimą atvirkštinį ryšį - tai, kad krūtinė seksualizuojama dėl per trumpo žindymo. Kaip pripažino DELFI kalbinti sveikatos specialistai ir natūralaus maitinimo propaguotojai, „neatsižindymo“ pasekmės būtų labai įdomi tema. Problema ta, jog moksliniais tyrimais „neatsižindymą“, kaip krūtų kulto priežastį įrodyti labai sudėtinga.

Krūtys – tik žindymo priemonė

Intelektinio ugdymo kūdikių akademiją planuojanti atidaryti sociologė Renata Lazdin DELFI vardijo publikacijas, kuriose skaitė apie kultūras, kur žindymas vyksta santykinai ilgai, iki 5-6 metų, o vyrų požiūris į krūtis yra tik kaip į žindymo priemonę.

„Tuo tarpu Vakaruose, kur žindoma trumpai arba visai nežindoma, krūtų kultas yra nepaprastai ryškus. Pvz., Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, JAV trumpiau nei 4 mėnesius žindoma net 32 proc. vaikų, kai Indijoje - 58 proc. Užsisuka užburtas ratas: moteris vengia ilgai žindyti, dėl rizikos prarasti gerą krūtų formą, nepakankamai žindyti vyrai jaučia trauką gražioms krūtims ir stiprina kultą dėl kurio moterys dar mažiau nori žindyti“, - pastebėjimais dalijosi R. Lazdin.

Nujunkymas sovietmečiu naudotas lengvai valdomų individų kūrimui?

Kaip pabrėžė DELFI pašnekovė, vartojimo kultūra griauna daugelį natūralių ir harmoningų gyvenimo reiškinių. Vienas jų, kad per anksti nujunkytas vaikas ne tik reikalauja milžiniško kiekio papildomų raminamųjų priemonių - žaisliukų, gultukų, čiulptukų, tuo tarpu kai žindomas nori tik mamos.

„Sąmokslo teorija? Galbūt. Tačiau ankstyvą nujunkymo „kultūrą“ sukūrė būtent mišinėlių pramonė. Kas galėtų paneigti, kad ankstyvas nujunkymas (ir esminis jo bruožas - maitinimas pagal grafiką) nebuvo nepasitikinčios savimi, tuo pačiu lengvai valdomos visuomenės ir individų kūrimo priemonė sovietiniais laikais? Klausimas šiai dienai retorinis“, - sakė R. Lazdin, šia tema siūlanti plačiau pasidomėti istorikams.

Nusifotografavo maitindama 19 mėn. sūnų

„Ankstyvojo vaikų vystymosi ir ugdymo teorijoje ir namuose matau, kad būtent lytėjimas, neverbalika yra esminė ryšio su mama ir aplinkiniu pasauliu priemonė mano vaikui. Žodžiai „aš tave myliu“ daugelį metų vaikui nereiškia nieko. Tuo tarpu glaudimas, glostymas, mylavimas yra itin iškalbingi“, - pasakojo mama, kurios nuotrauka „Facebook“ su maitinamu 19 mėnesių sūnumi sukėlė nemažai diskusijų tarp draugų.

Vis dėlto, sociologės nuomone, santykis su mama ir žindymo patyrimas yra pirmoji fizinio artumo ir švelnumo patirtis žmogaus gyvenime: fizinio artumo meno vaikas mokosi būtent pirmaisiais metais su tėvais.

„Atkreipkite dėmesį, kaip žindomas vaikelis glosto mamą - kitą jos krūtį, pilvą, veidą - kartais kiša pirštelius jai į burną lyg irgi ją maitindamas. Kartais pribėga ir „panardinęs“ veidą tarp krūtų sako „bu-bu-bu-bu-bu“. Visa tai - ankstyvasis seksualinis patyrimas. Suprantama - jautri tema ir nesunkiai rastume psichologų, mačo-vyrų ar tiesiog davatkų, kurie įžvelgtų tame kažkokį nepadorumą, nenormalumą, nemoralumą, bet gamtos logika - o ši yra geriausia mano patarėja - sako ką kita“, - pastebi kūdikių akademijos idėją brandinanti R. Lazdin.

Įdomios „neatsižindymo“ pasekmės

žindymas,kūdikis, naujagimis, vaikas,mamos pienas, motinystė, gimdymas
Prieraišiosios tėvystės centro atstovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienei „neatsižindimo“ pasekmių problema taip pat pasirodė labai įdomi. Tačiau pastebėjimais apie nepakankamai ilgai žindytus kūdikius ji nesidalijo, nes „tai būtų nejautru nenorinčių ar negalinčių žindyti moterų atžvilgiu“.

„Mūsų tikslas konsultuoti mamas apie žindymą ir jo naudą, o ne apie nežindymą. Ir svarbu, kad moteris sprendimą, kiek laiko žindys, priimtų pati, be kitų spaudimo“, - pabrėžė V. Pilipauskaitė-Butkienė.

Pasak moters, pasitaiko, kad Lietuvoje vaikai maitinami ir 3-4 metus, kartais ilgiau, tačiau „dažniausiai tai jau būna susiję su ligomis, „kai pienelis jau nebe vien maistas, bet ir vaistas“.

Maitinimą galima ištęsti iki 7-8 metų

Lietuvoje moterys kūdikius žindo dažniausiai iki šešių mėnesių. Specialistų teigimu, išimtiniais atvejais natūralaus maitinimo procesą galima ištęsti net iki 7-8 metų. Normalu, jei 3-5 metų vaikas dar maitinamas krūtimi.

Kaip DELFI yra sakiusi Kauno klinikų Neonatologijos klinikos bei Vilniuje įsikūrusio šeimos centro „Gera pradžia“ gydytoja neonatologė dr. Eglė Markūnienė, savo pienu vaikus maitinančių moterų Lietuvoje daugėja.

2009 m. duomenimis, Kaune žindančių kūdikius iki 6 mėnesių buvo beveik 70 proc. mamų. Iki metų žindė apie 40 proc. moterų.

Anot pašnekovės, Lietuvos gyventojos vejasi natūralaus maitinimo srityje lyderiaujančias Skandinavijos šalis, kuriose iki šešių mėnesių maitina apie 80 proc. moterų.

Pripažįstama, jog žindymo plitimą veikia ir palankūs Lietuvos įstatymai – ilgos motinystės atostogos. Pasak tyrimų, tose šalyse, kurios motinystei skiria tinkamą dėmesį, žindymo rezultatai geri. O, tarkime, Prancūzijoje, kur jau po trijų mėnesių išeinama į darbą, net nerekomenduojama pradėti žindyti.

Saugo nuo vėžio ir kaulų retėjimo

Kalbėdama apie žindymo naudą pačiai mamai dr. E. Markūnienė priminė, jog kiekvienas pražindytas mėnuo vis labiau saugo nuo krūties vėžio. Pavyzdžiui, pirmą vaiką, kad susidarytų apsauga, reikia žindyti ne mažiau 13 mėnesių. Taip pat mažėja kiaušidžių vėžio ir net kaulų išretėjimo senatvėje rizika.

„Visi šie argumentai paremti tyrimais. Taigi, žindymas vien auka, nekalbant apie finansinį aspektą“, - teigė medikė.

Prieškariu motinų netapatino su seksu ir pornografija

Pasak DELFI pašnekovės, Lietuvoje žindymo tradicija buvo sugriauta per 50 sovietmečio metų. Iki karo lietuvės žindydavo kūdikius iki 2 metų ir niekas iš jų nesijuokė, nesityčiojo kaip dabar, kai žindanti moteris tapatinama su seksu ir pornografija.

„Reikia atidžiai stebėti vaiką ir ne už jį nuspręsti, kad jam nebereikia motinos pieno, bet leisti nuspręsti jam pačiam. Tik jis pats jaučia savo organizmą, jo brandumą. Mat imuninė sistema generuoja savo atsaką į aplinką tarp 3-5 metų“, - sakė gydytoja.

Tyrimai rodo, jog tautose, kurias mes vadiname necivilizuotomis, tačiau kurios gyvena ekologiniu ritmu, vaikai mamos krūties atsisako būdami 4-6 metų. Motinos pienas jiems kaip vaistas, kompensuojantis reikalingų medžiagų trūkumą ir padedantis jiems išlikti.

„Aišku, yra tam tikros ribos. Vakarų kultūroje ilgiau žindomi vienišų mamų vaikai. Gal jie ir norėjo liautis, bet meilės hormonų veikiamai motinai, negalinčiai savo meilės išlieti partneriui, malonu žindyti. Tai jau galima pavadinti seksualiniu priekabiavimu prie vaiko. Taigi iki trejų metų dėl žindymo dar net diskutuoti nereikėtų, o vėliau būtina stebėti psichologinę situaciją šeimoje“, - patarė medikė, savo patirtį ir žinias sudėjusi į neseniai pasirodžiusią knygą „Žindymo menas ir mokslas“.