Tačiau tai iš tiesų vyksta šalia mūsų, o policija, užuot pagelbėjusi skriaudžiamai aukai, pasak specialistų ataskaitų, iki šiol kartais stoja smurtautojo pusėn.
Vyras moters telefone įdiegė sekimo sistemą
Kaip teigiama policijai skirtoje SPC pažymoje, du mažamečius vaikus auginančios šeimos galva – niekur nedirba, tačiau panašu, kad energiją išlieja fiziškai ir psichologiškai terorizuodamas savo moterį, kuri pati išlaiko šeimą, daug dirba, rūpinasi vaikais ir buitimi. Tuo tarpu vyras užsiregistravo į Darbo biržą tik paragintas policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimą dėl smurto šeimoje.
„Sugyventinis yra įdiegęs sekimo sistemą moters mobiliajame telefone, jos pagalba fiksuoja įeinančius ir išeinančius skambučius, kurių prasmę interpretuoja vadovaudamasis patologiniu pavydu bei persekiojimo idėjomis. Moters žodžiais, smurto proveržis (po kurio buvo iškviesta policija – DELFI) įvyko dėl to, kad ji paskambino savo vaikų auklei norėdama pasveikinti ją su Šv. Kalėdomis. Tuo tarpu sugyventinis ėmė reikalauti įrodymų, kad ji neturinti piktų kėslų jo atžvilgiu, neketinanti su juo išsiskirti ir pan. Nesunku suprasti, jog patologinio pavydo apimtam vyriškiui jokie argumentai neatrodė patenkinantys ir jis griebėsi fizinio smurto dviejų mažamečių dukterų akivaizdoje. Moters žodžiais, dėl patologinio pavydo ir kontrolės iš sugyventinio pusės po sunkios darbo dienos vakarais jai trukdoma ilsėtis, neleidžiama užmigti iki paryčių, ji verčiama klausytis į kliedesius panašių įtarinėjimų, reikalaujant pasiaiškinti dėl dalykų, kurie gyvena tik smurtautojo fantazijose, todėl negali būti nei patvirtinti, nei atmesti. Moteris jaučiasi labai išsekusi: sekimas, įtarinėjimai, užgauliojimai, smurto proveržiai bei įtampa namuose kenkia jos sveikatos būklei ir mažina darbingumą“, - pasakoja su moterimi bendravę darbuotojai po minėto smurto atvejo.
Kai su ja buvo susisiekta dar kartą, paaiškėjo, kad prieš ją vėl buvo smurtaujama. Moteris buvo labai susijaudinusi ir, nematydama kitos išeities, rengėsi palikti savo namus. Specializuotos pagalbos centro skambutis, moters žodžiais, nutraukė smurto epizodą, nes smurtautojui kilo panaši į kliedesį idėja, jog jis sekamas policijos paslėptomis kameromis.
Kovinį ginklą turintis pareigūnas pradžiai nusitaikė dujiniu pistoletu
Kita moteris savo sutuoktinio psichologinį bei fizinį smurtą taip pat kentė ne vienerius metus. Anksčiau jai buvo sulaužyti du stuburo slanksteliai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas, neva nepakakus įrodymų. Pastaruoju metu, moteriai pradėjus skyrybų procesą, smurtas ir grasinimai susidoroti tapo itin dažni.
„Moters sutuoktinis yra pareigūnas, darbe turi kovinį ginklą. Namuose moteriai mažamečio vaiko akivaizdoje jis yra grasinęs peiliu, taip pat smurtaudamas vertė ją pačią save sužaloti (liepė persipjauti venas), kito smurtinio epizodo metu laikė į veidą nutaikęs dujinį pistoletą, grasindamas atimti gyvybę. Pastaruoju metu, policijos komisariatui pradėjus ikiteisminį tyrimą, vyras daro poveikį mažamečiui sūnui, siekdamas palaužti vaiko valią teisingai liudyti ikiteisminio tyrimo metu. Vyras tikina, jog 12-metis sūnus būsiąs atsakingas už tai, jei tėvui bus skirta įkalinimo bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas reglamentuoja, jog vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, yra taip pat laikomas smurtą patyrusiu asmeniu, todėl manytina, kad tolimesnis tėvo bendravimas su sūnumi yra nepriimtinas ir turėtų būti draudžiamas”, - konstatuojama SPC pažymoje.
Deja, moterys gana ilgai neieško pagalbos. Su SPC atstovais bendravusi dar viena moteris prisipažino buvusi įbauginta, todėl nesikreipė į policiją, nors yra išsaugojusi nuotraukų, kuriose aiškiai matomos mėlynės nuo sumušimų, nubrozdinimai ir kitos smurto žymės. Galiausiai ji visgi ryžosi nutraukti santuoką, tačiau tuomet vyro grasinimai ir smurtas tapo dar aršesni. Šiuo metu ji gyvena atskirai, nuomojamame bute, tačiau vis tiek neturi ramybės. Šiuo metu moteris patiria ypatingą savo sutuoktinio ir jo šeimos spaudimą dėl turtinių klausimų – iš jos reikalaujama atsisakyti visų teisių į bendrą turtą ir pasirašyti atitinkamus dokumentus, o policija konstatavo, kad smurto nėra.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai prieš moterį smurtauja jau suaugę vaikai. Štai niekur nedirbantis, nuo narkotikų priklausomas sūnus savo 50 metų motiną dusindavo užmetęs jai ant galvos striukę, trankydavo į sieną, apvaginėdavo, neleisdavo laisvai naudotis bendromis patalpomis – virtuve, vonia, tualetu, todėl ji buvo priversta maisto produktus laikyti ne šaldytuve, bet savo kambario balkone. Prisišaukti pagalbos moteriai sudėtinga, kadangi ji turi klausos ir regėjimo problemų, todėl jai būna sunku prisišaukti pagalbos, surinkti artimųjų ar policijos telefono numerį. SPC apie šią situaciją informavo aukos marti.
Po kreipimosi į policiją 70 proc. moterų padidėja rizika būti nužudytoms
SPC teikia valstybės garantuotą kompleksinę specializuotą pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. 98 proc. atvejų tai moterys. Pasak sostinėje tokią pagalbą teikiančio Vilniaus Moterų namų Krizių centro direktorės Lilijos Henrikos Vasiliauskienės, anksčiau savivaldybės galėdavo pasiūlyti tik apgyvendinimo paslaugas, tačiau vos 10 proc. nukentusių moterų siekdavo apgyvendinimo paslaugų, visoms kitoms reikėjo vienokios ar kitokios specializuotos pagalbos – informacijos apie įstatymus, institucijas, kur ir kada kreiptis, ko tikėtis iš policijos, vaikų teisių tarnybos ir kitų įstaigų.
„Pagrindinis mūsų tikslas – moterų pilietinis įgalinimas. Smurto situacijoje atsidūrusiai moteriai nuolatos kyla pavojus sveikatai ir gyvybei, todėl logiška, kad valstybė mus glaudžiai susiejo su policija. Kai mes gauname informaciją iš policijos, pastaroji jau būna įsijungusi. Mes, žinodami situaciją, kreipiamės į žmogų patys ir bandome jį prakalbinti. Mat moteris būna labai sutrikusi, traumuota. Tai ne šiaip žmogus, kuris ateina pasiguosti, pamąstyti, kaip geriau. Tai žmogus, kuris patyręs didžiulę traumą, kuriam dažnai būdingas potrauminio streso sindromas, su kuriuo reikia mokėti dirbti. Mes neužduodame kvailų klausimų: „Kodėl, ponia, Jums taip atsitiko? Kodėl Jūs nebandėte to ar ano?“ Ogi todėl, kad moteris nuolatiniais grasinimais, patyčiomis, smūgiais, aiškinimais, kad niekas jai negali padėti, jaučiasi visiškai palaužta. Dažnai ją tenka pakelti iš griuvėsių, įtikinti, kad ji turi teises“, - teigė pašnekovė.
Pasak L. H. Vasiliauskienės, kai moteris paskambina policijai, ji turi 70 proc. daugiau šansų būti nužudyta. Tik tuomet, jei istorija dar tik prasidėjusi ir vyras dar turi ką prarasti – pavyzdžiui, darbą, kuriam būtinas geras įvaizdis, policijos vizitas jį drausmina ir tampa gera profilaktikos priemone.
Tačiau Lietuvoje daug dešimtmečių smurto šeimoje problema nebuvo sprendžiama, todėl egzistuoja daugybė įsisenėjusių atvejų. Tokiu atveju smurtautojas jau būna tapęs „lėtiniu žudiku“. Kai pajudinama, kvestionuojama jo galia su moterimi daryti, ką nori, pašnekovės teigimu, ji iš tiesų gali sužvėrėti. Taigi didžiausiame pavojuje atsiduria tos moterys, kurios ryžtasi apie tai papasakoti policijai, pavyzdžiui, po 14-to smurto epizodo.
„Tai, ką išgirsta policininkas iškart po įvykio, kai visi priblokšti, ir tai, ką sužinome mes po 1 ar 2 parų, labai skiriasi. Mes surašome tokias pažymas, kad policininkai akimis klapsi. Kai kurie lieka nepatenkinti, priekaištauja, kad dabar jiems nepatogu nutraukti tyrimą. Taigi su policija taip pat būna visko. Negavę papildomo finansavimo, jie nenori dirbti papildomai. Todėl paprastai moterims mes patariame kreiptis tiesiai į prokuratūrą. Kodėl pas mus didelis procentas nepradėtų arba nutrauktų ikiteisminių tyrimų (iki 50 proc.)? Dažniausiai dėl to, kad policija arba ignoruoja, arba nesužino, kad vaikai dalyvavo smurto scenoje. Kaip bebūtų liūdna, vaiko teisių apsaugos tarnybos taip pat neinformuoja apie tai. Iš tiesų jų darbuotojai nėra mokyti, neturi įrankių atpažinti, suprasti, kaip atrodo smurtas ir gyvenimas su smurtaujančiu tėvu. Jie iki šiol dar atskyrę mylintį tėvelį nuo žiauraus smurtaujančio monstro, kuris neleidžia vaikui nei miegoti, nei pamokų ruošti“, - apgailestavo pašnekovė.
Jos teigimu, faktas, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimas per pirmus tris mėnesius generavo 7 tūkst. kreipimųsi, rodo, kad smurto aukoms pagaliau sužibo viltis, kad dabar iš tiesų bus galima gauti pagalbą, nes valstybė atsistojo aukos pusėje.