Galima suprasti, tais laikais, apie kuriuos kalba pasaka, moters grožis buvo itin svarbus dalykas, juk tik savo grožio dėka piktoji ragana ir užbūrė Snieguolės tėvą.
Šiais technologijų laikais, kai moterys išsikovojo beveik lygias teises su vyrais, kai prieinamas išsilavinimas, moterys pačios uždirba, santuoka tam, kad išgyventum, o vyras kaip vienintelis išsigelbėjimas nebeteko prasmės, o ir moterų pagrindinė prievolė nebėra sėdėti namie ir auginti vaikus. Tačiau, kai, regis, įgijome tiek laisvės, finansinės nepriklausomybės imame save kalinti grožio industrijos kalėjime. Kai grožio madas diktuoja net vyriški žurnalai, ir diktuoja jie ne šiaip kokių skudurėlių fasoną, o moters kūno linijų madą. Baisiausia tai, kad moterys dažnai į tai kreipia dėmesį, ne, gal kukliai pasakyta „kreipia dėmesį“, – jos gulasi ant operacinio stalo.
Norisi imti ir rėkti, kad moterys išprotėjo, bet paskui pamąstau sau, kad ne moterys, o pasaulis išprotėjo. Gyvename visuomenėse, kur visais laikais buvo formuojamas atitinkamas požiūris į moteriškumą ir idealų grožį, todėl prieš kaltinant moteris paikumu reikia išsiaiškinti giliau paslėptas, sistemines priežastis, kurios daro poveikį moterų apsisprendimui gultis po skalpeliu.
Silikoninė gražuolė nuotaka
Užkietėjęs 55 metų viengungis britas Everardas Cunionas vedė lėlę. Tikrų tikriausią lėlę. Šiek tiek pasidomėjau ir iš tiesų tas „meilės lėles“ japonai kaip pasiutę gamina ir užsakymų turi. Kurgi neturės, jei jau ir į nuotakas šios gražuolės tinka.
Nepulkite juoktis ir kraipyti piršto prie smilkinio, geriau pažiūrėkite, kas darosi pasaulyje su tikromis, gyvomis moterimis. Apie ištobulėjusį makiažą net nekalbėsiu, dabar kaip kaukes nuo veido nuimti galima. Šių dienų moteris mėgsta puoštis priklijuojamais ar priauginamais, nagais, plaukais, blakstienomis. Gerai dar būtų jei tik to pakaktų, tačiau labiau nepatenkintos savo išvaizda ar norinčios būti dar gražesnėmis imasi kūno intervencijų: prisipučia lūpas, didinasi akis, tempia veidą, keičia skruostų ir nosies formas, didinasi implantais krūtis, sėdmenis ir dar ką tik reikia padidinti. Norėdamos būti lieknesnės, nusisiurbia riebalus, o jei dar nori būti lieknesnės, išsiima ir pora šonkaulių, kad liemuo it vapsvos būtų. Jei pažiūrėtumėte ir atidžiau panagrinėtumėte ukrainietės Valerijos Lukjanovos nuotraukas, vargu, ar labai daug skirtumų nuo „meilės lėlės“ atrastumėte.
Kodėl „meilės lėlių” didžiulė paklausa? Kodėl jos kuriamos pagal tam tikrą šabloną, o kai kurios moterys nori tapti panašiomis į jas? Ir svarbiausias klausimas, kas yra tokių lėlių dažniausi pirkėjai? Atsakymas – heteroseksualūs vyrai. Sakyčiau prastas skonis, bet juk dėl pastarojo nesiginčijama.
Naujas mados uraganas – vulvos dizainas
„Kas gi mato tą vietą?“, – gūžčioja pečiais dažnas žmogelis, kai paklausiu nuomonės šia tema.
2012 metų rugsėjį Ženevoje vyko tarptautinis plastikos chirurgų suvažiavimas ir vulvos dailinimas, kitaip dar vadinamas „labia minora“, buvo įtrauktas į temų sąrašą. Skaičiau to suvažiavimo gydytojų išvadas ir būtent minėta tema labiausiai susikirto plastikos chirurgų ir ginekologų nuomonės, pastarieji nemato jokios naudos (jei nėra ypatingų nukrypimų nuo normos) moters sveikatai. Patys plastikos chirurgai tarpusavyje ir ne visai sutaria, o kas įdomiausia, kad moterys chirurgės linkusios atidžiau nagrinėti, kodėl moterys nori tokios operacijos, ar verta ją atlikti, o vyrai chirurgai imasi operacijų žymiai greičiau.
Didžiojoje Britanijoje valstybės sąskaita per 2006-2012 metus buvo atliktos 343 lytinių organų operacijos keturiolikos metų ir jaunesnėms mergaitėms, spėjama, kad dėl kosmetinių priežasčių, t.y. kai nėra realios naudos sveikatai. Leidimas tokiai operacijai atlikti duodamas tada, jei vaikas dėl to patiria psichologinę žalą. Tačiau kokios tos vadinamos žalos priežastys? Neradau ir jokių psichologų išvadų. Kodėl tėvai, duodami leidimą pjaustyti savo vaiką, iš pradžių jo nenuveda pasikonsultuoti pas psichologą?
Londono universitetinė ligonė išreiškė nuomonę, kad reiktų nustatyti minimalų amžių plastinei lytinių organų operacijai, nes dabar to nėra. O jaunos merginos dažnai būna veikiamos informacijos internete, kur grožio standartai ne retai su protu prasilenkia. Be to, skelbiami skaičiai, iš tiesų, yra gerokai didesni, nes dalis tokių operacijų atliekama privačiose klinikose.
Atidengti ausis tarsi viešai apsinuoginti
Viena mano kalbinta pašnekovė, pavadinkime ją Karina, pasakojo apie jai atliktą ausų operaciją.
„Gimiau su atlėpusiom ausytėm. Mama, norėdama gero, prisidėjo prie didelio vaikiško komplekso. Dar į pradines klases einant ji liepdavo miegoti ant šono, kad prispausčiau ausytes. Kai tik žiūrėdavau televizorių ar šiaip nieko neveikdavau, sakė taip pat laikyti ausytes prispaustas. Įsijungė nesąmoningas mygtukas: „aha, kažkas yra netvarkoj, kažkas su mano ausytėmis negerai". Prie to prisidėdavo ir vienas kitas klasės draugų ištartas žodis „atlėpausė", „lokatorius" ir panašiai“, – pasakoja Karina.
Karina svajojo apie ausų plastinę operaciją, bet tėtis buvo prieš, o sulaukusi 16-17 metų ji galiausiai susitaikė su savo kompleksu. Vėliau, kai Karinai buvo 22 metai, mama padovanojo jai plastinę ausų operaciją. Paklausta, kaip jautėsi po operacijos, mergina sako, kad operacijos, atsukus laiką, nebesidarytų.
„Vis tiek ilgą laiką plaukų susirišti negalėjau. Suveikė psichologinis momentas. Juk visą gyvenimą jas slėpiau, o jei išlįsdavo, tai mama vis plaukus nuleisdavo, kad nekristų į akis, o čia, staiga, jau nebeslėpti? Man buvo tolygu apsinuoginimui. Kažkaip nejauku būdavo“, – pasakoja Karina.
Tavo krūtinė atrodo blogiau nei 70 metų moters
Agnė Stumbrė krūtinės plastinei operacijai ryžosi po dviejų vaikų gimimo. „Dėl krūtinės labai kompleksuodavau, atsisakydavau eiti į paplūdimį, dėvėti drabužius su didesne iškirpte. O po operacijos atgavau ankstesnę, iki vaikučių turėtą, išvaizdą. Visi kompleksai išnyko, jaučiausi pilnaverte, gražia moterimi. Sugrįžo pasitikėjimas savimi“, – sako Agnė.
Paklausta, ar jos sprendimui turėjo įtakos moterų ar vyrų žurnalai, o gal jos draugas ar vyras, Agnė sako, kad ne.
Vis dėlto, Agnės Stumbrės nuomone, dažnai merginoms įtaką Lietuvoje daro įvairios žiniasklaidos priemonės. Be to, lietuviams trūksta tolerancijos ir pakantumo kitokiems žmonėms.
„Pati dirbu grožio srityje, esu visažistė. Žinau, kaip pasikeičia moteris, kai jai padaromas profesionalus makiažas, jos net eisena pasikeičia, ji išeina ori ir graži. Tik Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad moteris negali būti graži sėdinti vežimėlyje, vyresnio amžiaus ar apvalesnių formų. Gyvenu ir dirbu Londone ir matau, kaip pakantumas kitokiam formuojamas nuo vaikystės. Vienoje smėlio dėžėje žaidžia įvairių spalvų, religijų, rasių vaikučiai ir puikiai sutaria. Vaikų laidą televizijoje veda moteris neturinti rankos, vaikų laidoje šalia sveikų vaikų dalyvauja vaikučiai sėdintys vežimėliuose ir t.t. Taip nuo mažens formuojasi nuomonė, pakantumas, bei tolerancija kitaip atrodančiam, kitaip mąstančiam. Tokioje visuomenėje visi atranda savo vietą. Mažiau diskriminacijos ir kvailų standartų bei badymų pirštais, kaip dažnai nutinka Lietuvoje “, – pasakoja Agnė.
Operacijų priežastys
Psichologė Viktorija Grigaliūnienė įvardija asmenybės problemas. „Merginos nori išsiskirti, gauti daugiau dėmesio, tačiau kuo išsiskirti neturi. Dabartinė mada padiktuoja receptą: pasidaryk plastinę operaciją, pasididink krūtinę, pasikeisk veido bruožus ir apie tave kalbės ir rašys. Tačiau jos nesusimąsto, kad kalbės labai trumpą laiką, nes po metų jos vietą užims kita, kuri, pavyzdžiui, išsioperuos šonkaulius ir turės „barbės" figūrą. Visais laikais egzistavo ši problema, tačiau įvairumą diktuodavo laikmetis ir mados.“, – sako psichologė.
Moteris katė Jocelyn Wildenstein, Amanda Lepore siaubingu silikoniniu veidu, legendinė Lolo Ferrari monstriška krūtine. Ne grožio šios moterys siekė, o populiarumo, šlovės, pinigų, tačiau kokia kaina? Nereikia net taip toli ieškoti, pažiūrėkime į mūsų plastikines „olialia“ tipo lietuvaites.
„Daugelis moterų ar merginų turėdamos žemą savivertę, bando ją kompensuoti keisdamos išorę. Aišku, jei ji eitų pas psichologą, spręstų savivertės problemas, tai ir su didesne nosimi jaustųsi drąsi, pasitikinti ir pasiektų tokį patį rezultatą, tik mokėti reiktų mažiau nei plastikos chirurgams“, – dėsto Viktorija Grigaliūnienė.
Plastikos chirurgas Darius Jauniškis sako, kad pagal statistiką, 40 procentų vyrų ir 80 procentų moterų yra kažkuo savo išvaizda nepatenkinti. Moterų, kurios yra visiškai ja patenkintos – vos 2 procentai.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, mokslų daktarė Margarita Jankauskaitė pabrėžia, kad tokia statistika, kai 80 procentų moterų nepatenkintos savo išvaizda, yra sisteminio poveikio, žalojant moterų savivertę, rezultatas. „Moterys to nedarytų, jeigu kultūroje / sociume nebūtų formuojamas atitinkamas požiūris į idealų, geidžiamą moteriškumą. Todėl taip, moterų atsisprendimas daryti ar ne plastinę operaciją yra svarbus, bet jeigu kaltinsime tik moteris, taip sistemines priežastis padarysime nematomas ir jos toliau darys poveikį mūsų nuostatoms”, – sako mokslininkė.
Ji teigia, kad jei dauguma merginų turi „žemą savivertę”, tai reikia ieškoti struktūrinių priežasčių. „Ką kultūra padaro, kas mes taip blogai jaučiamės savo kūnuose? Ir kodėl šios tendencijos palaikomos? – nes kažkas susikrauna gražų pinigėlį, „gelbėdamas“ mus iš šios situacijos”, – sako Margarita Jankauskaitė.
Be krūtų rojaus nėra
Venesueloje, kai prezidentas Hugo Chavezas bandė uždrausti plastines operacijas kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas. Buvo siūlymų sukurti fondą, kuris remtų operacijas neturtingoms moterims, o jo pavadinimas butų buvęs: „be krūtų rojaus nėra“. Juokinga? Mums galbūt, tačiau Venesueloje tai buvo rimtas reikalas. Prezidentas tą kovą pralaimėjo, paaiškėjo, kad jo motina pasidariusi plastinę operaciją.
Gydytojas chirurgas Darius Jauniškis sako, kad „per paskutinį dešimtmetį implantų dydžiai padidėjo. Yra regionų mados. Tarkime, Pietų Amerikoje naudojami apvalios formos implantai, kurie dedami po pieno liauka – kad būtų ryškesni krūtų kontūrai. Amerikietės mėgsta didelius implantus. Europoje, kaip ir Lietuvoje, moterys labiau nori natūralesnių krūtų.
Kartą tarptautinėje gydytojų konferencijoje diskutavome su amerikiečiu ir prancūzu. Amerikietis teigė, kad jų mažiausias implanto dydis – 400 ml. Prancūzas atliepė, kad europietės mėgsta vidutinius dydžius, kai perkama B, C dydžio liemenėlė. Jei 300 ml dydžio implantas Lietuvoje yra normalu, Amerikoje iš jo tik pasijuoktų”.
Moteris lyg prekė
Kai moterys vadovaudamosi „moteriškos“ išvaizdos kriterijais, kurie populiarūs visuomenėje, moterų ir vyrų žurnaluose, save formuoja pagal tam tikrą klišę, jos tampa preke. Preke, kuriai visuotinai nustatyti tam tikri kūno standartai, pavyzdžiui, kokia turėtų būti užpakalio ar krūtų forma ir dydis. Taigi, ką reiškia būti „moteriška“ moterimi?
Mokslininkė Margarita Jankauskaitė teigia, kad „kultūra mus socializuoja būti prekėmis, būti vyro pasigerėjimo objektu mūsų kultūroje reiškia būti „tikra moterimi“.
Psichologė Viktorija Grigaliūnienė sako: „O kam dabar reikalingas vidinis grožis? Gyvename greito maisto, greitų ir trumpų santykių pasaulyje. Svarbu ne kas gilu, o kas per trumpą laiką suteikia daugiau malonumo“.
Plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio nuomone, mūsų visuomenė susiskaldžiusi – viena dalis sako, kad tokios operacijos reikalingos, kita grupė tikina, kad tai tėra užgaidų tenkinimas ir moterų „štampavimas”. „Taip, plastinės operacijos tampa industrija, kai kuriose pasaulio šalyse jos atliekamos reikia to ar nereikia, ir grožis kuriamas pagal tam tikrą standartą. Nemanau, kad tai yra gerai. Kiekviena moteris – individualybė, ir kas tinka vienai, nebūtinai tiks kitai“, – sako gydytojas.
Brangusis, kokio kūno norėsi šiandien?
„Ką mes dažniausiai girdime iš vyrų uždavus klausimą kokios merginos ar moterys Jums patinka. Jie sako: gražios, lieknos, su didele krūtine. Taigi, vyras veda gražią. Su didžiuliu biustu merginą, tačiau santuokoje reikalingas ne tik grožis. Po pusmečio vyras norėtų gilesnių santykių, pokalbių su savo žmona, o ji gali pasiūlyti, tik pokalbius apie naujai atidarytas parduotuves, grožio salonus ir t. t. Žinoma reikia pripažinti, kad tai taip pat diktuoja mada, žurnalai, televizija. Jei antikos laikais grožio etalonas buvo stambi moteris, tai šiais laikais nenatūralaus grožio, o „pagaminto“ grožio moterys“, – sako psichologė Viktorija Grigaliūnienė.
Nereta moteris atėjusi pas plastikos chirurgą į kabinetą sako: „mano vyras norėtų, jam būtų gražu...“. Norisi pasiklausti moterų, kurios ryžtasi dėl vyro darytis operaciją, kaip bus jei vyras išeis, juk gyventi jai pačiai teks su jos kūnu. Ar kai ateis kitas vyras, vėl formuos kūną pagal jo įgeidžius? Arba kai praeis dabartinės mados, ateis kitos, kas tada? Šiandien viskas keičiasi labai greitai.
Dirbtinai kuriami grožio standartai veikia taip nepastebimai, kad pačios moterys dažnai to nesuvokdamos palaiko ir taikosi prie primetamos seksualumo sampratos. Tačiau lygiai taip pat svarbus ir pačios moters pasirinkimas taikytis prie primetamų normų ar ne. Gali rinktis būti visuomenėje madinga plastikine gražuole, tapti preke, kurios kuriamos urmu. Arba gali įsigilinti į visuomenėje vyraujančių grožio ir seksualumo sampratų, „tikros/moteriškos“ moters įvaizdžio kūrimo mechanizmus, suprasti priežastis ir nusispjovus nepaklusti sistemai.
Šis straipsnis buvo parengtas įgyvendinant Europos Komisijos programos “Veiklus jaunimas” finansuojamą projektą “Demokratijos kodas”. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.