"Kažkaip norisi sieti su bulvėmis. Nežinau, ar su bulviasodžiu, ar su bulviakasiu", - sakė jis apie prognozuojamo "subyrėjimo" datą.
Tačiau jis pabrėžė, jog šios prognozės nereiškia, kad "yra sudaromi slapti paktai, kasamasi po Vyriausybės pamatais, ar po jais dedamas politinis trotilas".
LLS lyderio nuomone, Vyriausybės gali griūti dėl premjero nesugebėjimo priimti "demokratinius sprendimus", suderinti įvairių visuomenės grupių interesus, valdančiosios koalicijos partnerių nesugebėjimo susitarti dėl bendro kandidato į prezidentus.
"Aš matau esminius, principinius nesutarimus tarp kertinių šios Vyriausybės politikų", - teigė jis.
Pasak E.Gentvilo, premjeras pasisako už didesnį valstybės vaidmenį perskirstant bendrąjį vidaus produktą, tuo tarpu finansų ministrė Dalia Grybauskaitė "elgiasi kaip tipiška liberalė" ir sako, kad jai nepriimtinas didesnis valdžios dalyvavimas piniginių srautų perskirstyme.
LLS lyderio nuomone, Vyriausybės galimybes išlikti mažins ir "vieningesnė bei kandesnė opozicija".
Trečiadienį liberalai Seime surengė centro ir dešiniųjų partijų pasitarimą, kuriame šešios iš aštuonių pasitarime dalyvavusių partijų išreiškė bendrą nepritarimą socialdemokratų siūlymui kitų metų pabaigoje vienu metu surengti prezidento ir savivaldybių tarybų rinkimus.
Pasitarime liberalai pasiūlė kitoms partijoms prisijungti formuojant šešėlinį ministrų kabinetą ir rengiant alternatyvią Vyriausybės programą.
"Mes inicijavome dešiniųjų jėgų pasišnekėjimus tam, kad atėjus dienai "X", liberalai ir kitos dešiniosios partijos būtų pasiruošusios perimti atsakomybę dėl vykdomosios valdžios", - sakė Liberalų frakcijos Seime seniūnas Gintaras Steponavičius.
LLS Valdyba trečiadienį į šešėlinės Vyriausybės vadovus pasiūlė partijos lyderį E.Gentvilą.
Galutinį sprendimą dėl šešėlinės Vyriausybės vadovo ir ministrų kabineto priims gruodžio 14 d. posėdžiausianti partijos taryba.
"Tačiau mes nesakome, kad izoliuosimės formuodami ir programą, ir šešėlinę Vyriausybę. Kviečiami tai daryti ir kitas dešiniąsias jėgas", - teigė E.Gentvilas.
Tuo tarpu buvęs LLS pirmininkas ekspremjeras Rolandas Paksas atsargiau, negu jo kolegos, vertina A.Brazausko Vyriausybės perspektyvas.
Atskirai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, jog dabartinė Vyriausybė iki šiol nepatyrė rimtų išbandymų, todėl yra anksti spręsti apie jos stiprumą.
"Pirmas rimtas barjeras šiai Vyriausybei bus biudžeto priėmimas", - pažymėjo jis.
R.Pakso nuomone, nuo to, kaip pavyks Seime patvirtinti šiuo metu svarstomą 2002 m. biudžetą, paaiškės, ar ši Vyriausybė "yra stipri savyje ar tik kiekybėje".
A.Brazausko Vyriausybė Seime buvo patvirtinta šių metų liepos 12 d. Tuomet jos programą parėmė 81 parlamentaras iš 141.
Paklaustas, kodėl jis atsargiau vertina dabartinės Vyriausybės žlugimą, negu jo partijos kolegos, R.Paksas atsakė: "gal jie jaunesni".