Kaip BNS pasakojo istorikas, šiuo metu VPU ir Seimas rengia "Didįjį Lietuvos parlamentarų biografinį žodyną", kuris būtų pirmas tokio pobūdžio projektas Rytų ir Vidurio Europoje. Šiame žodyne ketinama užfiksuoti kelių tūkstančių 15 amžiaus pabaigos - 20 amžiaus pradžios Lietuvos parlamentarų biogramas - trumpus gyvenimo aprašymus.
Anot A.Ragausko, skaičiuojant atskirus seimus ir į žodyną talpinant parlamentarų biogramas, istorikams iškyla klausimas, kaip reikėtų įvardyti atskirus valstybės istorijos laikotarpius.
Dabar politiniuose ir daugelyje istorinių tekstų yra fiksuojamos dvi respublikos: Pirmoji respublika - tarpukario Lietuva, Antroji respublika - nuo 1990 metų kovo 11 dienos.
Tačiau A.Ragauskas mano, kad turėtų būti išskiariamos ne dvi, bet trys respublikos.
"Mes neturime jokio rimto argumento pradėti skaičiuoti Lietuvos valstybės pradžią nuo vasario 16-osios. Nes vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas deklaravo valstybės atkūrimą", - sakė jis.
"Situacija mūsų istorinės atminties kontekste gaunasi gana paradoksali. Mes iš LDK laikotarpio paimame Vytį, mes norime iš Rusijos atgauti Lietuvos Metriką, tačiau pačios valstybės, kaip tokios, pripažinti mes nenorime. Nes norime pradėti Lietuvos valstybę tik nuo vasario 16-osios, ir tai netiesiogiai liudija tas įvardijimas, kad Pirmoji respublika - yra tarpukario Lietuvos valstybė", - teigia A.Ragauskas.
Jo pasakojimu, tiek Lenkijoje, tiek Prancūzijoje, tiek kitose valstybėse respublikomis įvardijami atskiri valstybės raidos laikotarpiai, kuriuose daugiau ar mažiau vyravo vienoks ar kitoks parlamentinis modelis.
Anot istoriko, LDK po Liublino unijos 1569 metais iki 18 amžiaus pabaigos visiškai atitinka parlamentarzimo modelį, tik parlamentarzimas buvo bajoriškas.
"Gaunasi įdomus dalykas - mes nereflektuojame LDK kaip Pirmosios respublikos, nors turėtumėme tai daryti. Jei mes neskaičiuojame pirmosios LDK respublikos, tai mes atsisakome teisių į ją. Vadinasi, mes nesame LDK paveldėtojai", - svarstė A.Ragauskas.
Jo manymu, tiek Lietuvos valstybės politiniam, tiek istoriniam elitui, tiek visuomenininkams reikėtų pamąstyti ir aptvarkyti savo istorinės atminties situaciją ir nedaryti jos tokios selektyvios.
"Kaip antai iš LDK kai kuriuos aspektus mes paimame, o kitus nubraukiame", - stebėjosi A.Ragauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad faktas, jog Lietuva ir Lenkija sudarė bendrą valstybę po Liublino unijos - visiškai nepaneigia respublikos buvimo.