Dvasininkas susirinkusiųjų klausė, ar veiksmas, kuris Vytauto gyvenime buvo ta ribinė atodanga yra sveikintinas? Ar taip elgiasi genijai, neradę vietos po saule, nesuprasti ir neišgirsti? „Šitoje vietoje šiandien tik bręsta mintys”, – kalbėjo R. Doveika.
Kunigo žodžiais, Vytautas padarė klaidą, kurios niekada niekas negalės pateisinti. Šitoje klaidoje yra ir nuodėmė. „Todėl tai, kad mes šiandien meldžiamės už jį, nereiškia, kad spekuliuojame Dievo gailestingumu ir nežaidžiame su Juo. Niekada jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas rankos pakėlimas prieš savo gyvybę”, – pabrėžė dvasininkas, pridurdamas, jog į šį įvykį negalima žiūrėti romantiškai: savižudybė tai didelė klaida ir didžiulė nuodėmė.
„Šita šventųjų Mišių auka yra malda į Dievo gailestingumą, nes jo klaidą padariusiojo žmogaus gyvenime labaisiais reikia. Noriu tikėti, kad šiandieninės iškilmės valandoje mes išsaugosime teisingą žvilgsnį į Viešpaties veidą: nuodėmę pasmerkiame, klaidą parodome, bet už žmogų meldžiamės”, – sakė R. Doveika.
Aktoriaus amžinybė - pavojuje
Kunigas citavo Bibliją, kurioje ne kartą kartojama: supratai, savo klaidą, supratai savo nuodėmę - kelkis ir eik, daugiau taip nebedaryk, kad neatsitiktų kažkas baisiau. „Štai kodėl krikščionių bendruomenė šiandien meldžiasi už Vytautą: jo amžinybė pavojuje”, – kalbėjo R. Doveika.
Bendruomenės gebėjimas melstis tokią valandą, kunigo žodžiais, parodo, kokį Dievą mes tikime: ne tą, kuris pateisina viską, bet Dievą, kuris yra gerasis Ganytojas ir eina ieškoti pražuvusios avies. Mes tikime Dievą, kuris gaili suvargusių, kenčiančių, apleistų žmonių, kokie būna ir genijai.
„Net per mirties patirtį, kuri yra priešinga žmogaus prigimčiai, kaip ir savižudybė, Dievas išplėšia žmogų, kad vestų į šviesą, savo artumu apšviestų tamsų slėnį, kuriame buvo Vytautas. Mes galime klausti, kur Dievas buvo tą dieną, tą valandą. Žmonės labai smalsūs, nori viską žinoti: kur buvo giminės vaikai, artimieji? Arčiausiai Vytauto tada buvo Dievas ir Jis vienintelis su juo kentėjo tą akimirką, kai mes toliau gyvenome, apsipratę su žmonių klaidomis. Prie ribinio Vytauto gyvenimo slenksčio Dievas kentėjo kartu su juo. Todėl šiandien mes kreipiamės į Jo gailestingumą”, – sakė dvasininkas.
Kur eiti, kai visi tik ir laukia tavo žlugimo?
Kur eiti, kreiptis kai visi atrodo tik ir laukia, kad žlugsi ir bankrutuosi? Kunigas R. Doveika citavo popiežių Pranciškų, kurio žodžiais, vienintelis tikras, nepaperkamas tavo advokatas yra Jėzus Kristus, kuris visada užtaria Tėvui.
„Mums šiandien didelė pamoka – ne tik žavimės Vytautu, bet ir turime pasakyti tiesą: nepataikei šį kartą, ne taip sprendžiamos problemos. Ir patys turime išmokti šią pamoką: gyvenimo tragedijos akivaizdoje eikime pas gerąjį advokatą, pas Jėzų, nes kartu su Juo viskas sprendžiasi”, – drąsino dvasininkas.
Galimybė gyventi kitaip
Kaip pabrėžė R. Doveika užtarimo malda šiandien – galimybė gyventi kitaip. Ne tik žmogui, bet ir visuomenei, be gero aktoriaus, genijaus.
„Šiandien taip norisi melsti Dievą, kad išmoktume gyventi su atsakomybe už vienas kitą. Su rūpesčiu už vienas kitą. Matome, kad šiandien tai būtina. Ir kiek pasaulis beplešia iš mūsų sąmonės, tiek mes kartų turime peržengti šventovės slenkstį ir vienas kitam pasakyti: mano gyvenime Dievo man reikia iš esmės”, – Mišiose už aktorių V. Šapranauską sakė Šv. Kryžiaus bažnytėlės kunigas.
Tragedija, kurios akivaizdoje esame, paslaptis ir nepateisintas veiksmas, kunigo žodžiais, yra mums suteikta dovana atsigręžti į Viešpaties veidą, kad tokios tragedijos nesikartotų.
DELFI primena, jog 55 gimtadienio nesulaukęs teatro, kino aktorius ir televizijos laidų vedėjas V. Šapranauskas rastas negyvas ketvirtadienį, savo namuose.
Paskutiniu metu jis vedė laidas TV3 televizijoje, vaidino filmuose „Amerikietiška tragedija“, „Valentinas vienas“, „Zero 2”, „Vilniaus getas“, „Lernavan“ bei seriale „Moterys meluoja geriau“.
Garsiausi jo vaidmenys spektakliuose „Belaukiant Godo“, „Trys seserys“, „Vilnius-Dakaras“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“, „Vyšnių sodas“, „Maskaradas“.
1997 m. V. Šapranauskas pelnė aukščiausią teatro apdovanojimą, „Kristoforo“ statulėlę už vaidmenį režisieriaus Rimo Tumino spektaklyje „Maskaradas“.
Aktoriaus balsas pažįstamas ir mažiesiems: jis garsino animacinius filmus „Op“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“.
Lietuvos miestų ir miestelių žmonės su V. Šapranausku susitikdavo „Juodojo humoro klubo“ gastrolėse.
Santuokoje su Daiva Šapranauskiene aktorius susilaukė sūnaus Gyčio ir dukters Judrės.
Spaudai jis yra sakęs, kad visuomet dėvi kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveria net artimiausiems žmonėms.
„Niekada niekam iki galo neatsiversiu. Net patiems artimiausiems žmonėms. Kiekvienas turi pasilaikyti savo paslaptį, turėti ką nors savo. Kam? Sau! Jei viską atiduodi, kas tada esi? Kam tada tau vidus, oda iš viršaus, kuri viduje kažką slepia? Ir bendraudamas su žmonėmis – jei tai privaloma aplinka, o tu joje būti nenori, būtinai užsidėsi kaukę ir tik ji tave išgelbės. Man tai paprasta. Bet jei kaukės nenoriu, tiesiog išeinu. Apskritai manau, kad visi vaikštome su kaukėmis, absoliučiai visi“, – yra sakęs V. Šapranauskas.