Lietuvos socialinių problemų stebėsenos duomenimis, net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų jaučiasi arba jaustųsi nesaugūs netekę darbo. Tokiu atveju dėl nesaugumo problemų neturėtų tik 2, 3 proc. žmonių.
Ypač nesaugiai netekę darbo jaustųsi beveik 80 proc. respondentų.
Panaši dalis (77 proc.) itin nesaugiai jaustųsi ilgalaikės fizinės ar protinės negalios atveju.
Žmonės nesijaučia saugūs ir susirgę (62,5 proc.) ar sulaukę pensijos (54,1 proc.)
„Minėtomis situacijomis jausti nerimą yra natūralu, tačiau didelis nesaugumas dėl darbo praradimo susijęs ir su pasitikėjimu socialine apsauga, kad sunkiu metu jiems padės valstybė”, – DELFI sakė KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto docentė dr. Eglė Butkevičienė
Mokslininkė atkreipė dėmesį, jog netekti darbo vienodai baisu ir vyrams, ir moterims. Didelis nerimo lygis šiuo ir ligos ar negalios atveju rodo, kad žmonės nėra garantuoti valstybės pagalba, jei netikėtai netektų darbo ar susirgtų.
Planuoja tėvystę, bet su nerimu laukia pensijos
„Kiek kitaip yra su pasirinkimu auginti vaikus. Kadangi tėvystė yra labiau planuojama, šiuo atveju žmonės mažiau tikisi iš valstybės, todėl ir nerimo lygis yra mažesnis”, – komentavo mokslininkė.
Pensinis amžius ir su tuo susijęs pajamų sumažėjimas nėra netikėtumas, tačiau didelis nerimo lygis, galvojant apie pensiją, E. Butkevičienės žodžiais, rodo tai, kad žmonės nesitiki tokių pajamų, kokių reikėtų būtiniems poreikiams patenkinti, todėl su nerimu laukia pensijos.
Saugumo stinga ketvirtadaliui tėvų
„Tarptautinės socialinio tyrimo programos: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“ duomenimis, saugiausiai žmonės jaučiasi gimus vaikui.
Didžioji dalis respondentų teigia, kad gimus vaikui jie jaustųsi nei saugūs, nei nesaugūs (39,4 proc.), visgi tokioje situacijoje nesaugiai jaustųsi mažiau nei ketvirtadalis respondentų (23,2 proc.).
Baimė netekti darbo – stabili
Klausimai apie saugumą darbo praradimo atveju buvo užduodami atliekant tyrimą 2010 m. gruodžio - 2011 m. sausio mėnesiais. Taigi, palyginus 2010/2011 m. ir 2013 m. tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad praėjus dvejiems metams situacijose, susijusiose su darbo netekimu, žmonės nesijaučia saugiau.
2010-2011 metais saugiais arba labai saugiais netekę darbo jautėsi 2,6 proc. apklaustųjų (2013 m. – 2,4 proc.), o nesaugiais arba labai nesaugiais – net trys ketvirtadaliai respondentų, t.y. 75,1 proc. (2013 m. – 77,6 proc.).
2010-2011 m., kaip ir 2013 m., sąlyginai saugiausiai Lietuvos gyventojai jautėsi vaiko gimimo atveju – pagausėjus šeimai saugūs arba labai saugūs jautėsi 17,8 proc. respondentų (2013 m. besijaučiančių tokioje situacijoje saugiai ar labai saugiai dalis net šiek tiek išaugo iki 22,6 proc.).
Prieš porą metų nerimo buvo daugiau
Vis dėlto, palyginus 2010-2011 m. ir 2013 m. duomenis, nesaugumo jausmas šiek tiek sumažėjo situacijose, susijusiose su išėjimu į pensiją (64,4 proc. 2010/2011 m. ir 54,1 proc. 2013 m.), ilgalaike fizine ar protine negale (81,1 proc. 2010/2011 m. ir 77 proc. 2013 m.), liga (67,9 proc. 2010/2011 m. ir 62,5 proc. 2013 m.) ir vaiko gimimu (30,1 proc. 2010/2011 m. ir 23,2 proc. 2013 m.).
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2013 m. sausio-vasario mėn. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena ISSP-LT“.
E. Butkevičienės teigimu, tyrimai bus kartojami, o jų duomenys – laisvai prieinami visuomenei.