Kaip antradienį BNS sakė VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistas Kęstutis Kupšys, Mokesčių inspekcija artimiausiomis dienomis surašys 64 administracinės teisės pažeidimo protokolus, kuriais remiantis, politinės kampanijos finansavimo tvarką pažeidusiems politikams bei partijoms gresia baudos nuo 100 iki 10 tūkst. litų.

Anot K.Kupšio, trečdalis visų protokolų bus surašyti dėl aukų politinėms kampanijoms apskaitos tvarkos pažeidimų. Už šiuos pažeidimus politikai bei partijos gali būti nubausti nuo 100 iki 3 tūkst. litų baudomis.

Likusieji administracinės teisės pažeidimų protokolai bus surašyti už politinės kampanijos išlaidų apskaitos tvarkos pažeidimus. Šie pažeidimai politikams ir partijoms "kainuos" brangiau - nuo 2 iki 10 tūkst. litų.

K.Kupšys BNS sakė negalįs atskleisti, kam ir kokiu pagrindu siūloma surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus. "Pagal mokesčių administravimo įstatymą tokios informacijos apie mokesčių mokėtojus negalime atskleisti", - sakė jis.

Anot K.Kupšio, ši informacija visuomenei bus prieinama tik tuomet, kai įsigalios baudas patvirtinsiantys teismo sprendimai.

"Kadangi teismas baudą gali panaikinti, negalima apkaltinti žmogaus, kol dar nėra teismo sprendimo", - sakė Mokesčių inspekcijos atstovas.

Po Seimo rinkimų VMI turėjo patikrinti, ar rinkimuose dalyvavusių partijų ir kandidatų deklaruoti galutinių politinės kampanijos finansavimo ataskaitų duomenys yra teisingi, ar finansavimas buvo tvarkomas laikantis įstatymų.

Sausio pabaigoje VMI paskelbtose išvadose konstatuojama, kad Seimo rinkimuose dalyvavę kai kurie kandidatai ir partijos politinę kampaniją finansavo iš neleistinų šaltinių, už paslaugas mokėjo grynais pinigais, o ne per specialią banko sąskaitą, nepateikė išlaidas pateisinančių dokumentų.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija ir opozicinė Tėvynės sąjunga iš asociacijos "Lietuvos keliai" priėmė po 20 tūkst. litų, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDPS) - 34 tūkst. litų iš Lietuvos pieno ūkių asociacijos.

Pagal Politinių partijų ir kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymą, politines partijas gali remti tik privatūs juridiniai asmenys. Asociacija "Lietuvos keliai" bei Lietuvos pieno ūkių asociacija yra viešieji juridiniai asmenys.

Pažeisdami įstatymą, iš viešųjų juridinių asmenų aukas priėmė ir kai kurie atskiri kandidatai.

Kandidatai Jonas Jučas priėmė 5 tūkst. litų iš viešosios įstaigos "Combo muzikos agentūra", Jonas Ramonas - 2 tūkst. litų auką iš Šakių rajono žemdirbių asociacijos, Vaclovas Stankevičius - 3,5 tūkst. litų auką iš Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos, Arvydas Vidžiūnas - 3,2 tūkst. litų iš Kovo 11-osios Klaipėdos klubo, socialdemokratas Edvardas Žakaris - 2 tūkst. litų auką iš viešosios įstaigos "PBC", Algimantas Stonelis - 1000 litų iš Druskininkų gydytojų sąjungos profesinės sąjungos. J.Ramonas, V.Stankevičius ir A.Žakaris buvo išrinkti į Seimą.

Konservatorius Julius Dautartas deklaravo priėmęs 10,9 tūkst. litų auką iš Šveicarijoje gyvenančio Aydin Giz. VMI pažymi, jog teisę aukoti politinėms partijoms ir kandidatams turi tik Lietuvos piliečiai.

Socialdemokratas Bronius Bradauskas pažeidė draudimą priimti didesnes nei 37,5 tūkst. litų aukas iš vieno juridinio asmens. UAB "Lamantinas" jo rinkimų kampanijai pervedė 41 tūkst. litų. Pažeisdamas įstatymą, B.Bradauskas negrąžino skirtumo.

Konservatorė Rasa Juknevičienė ir dabartinis Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas viršijo politinės kampanijos išlaidų maksimalų dydį.

Darbo partija savo ataskaitoje nenurodė, jog jos lyderis Viktoras Uspaskichas apmokėjo 47,2 tūkst. litų už filmo "Noting Hillas" transliavimą.

Juozas Jaruševičius grynaisiais pinigais apmokėjo 14,7 tūkst. litų išlaidų kampanijai, Vytautas Galvonas - 10,4 tūkst. litų, Danutė Bekintienė - 7,4 tūkst. litų, Edmundas Ganusauskas - 6 tūkst. litų, Jonas Jagminas - 5 tūkst. litų, Marija Aušrinė Pavilionienė - 3,2 tūkst. litų, Stasys Bajerčius - 3,1 tūkst. litų išlaidų.

Lietuvos laisvės sąjunga grynaisiais pinigais apmokėjo beveik 10 tūkst. litų, Lietuvos socialdemokratų sąjunga - 19,3 tūkst. litų išlaidų.

Edvardas Kaniava nepateikė dokumentų, kurie pateisintų 7 tūkst. litų, Stanislovas Buškevičius - 6,8 tūkst. litų išlaidas. Didesnės nei 1000 litų fizinių asmenų ir visos juridinių asmenų aukos privalo būti aukojamos tik banko pavedimu.

Politikai, kurių su politinės kampanijos finansavimu atlikti pažeidimai priklauso ne VMI, o Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kompetencijai, jau nubausti.

"Kandidatams, kurie pavėlavo pateikti ataskaitas, surašėme protokolus, o teismas skyrė bausmes. Iš viso buvo surašyta apie 20 protokolų, trys iš jų - Seimo nariams",- antradienį BNS sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Už pavėluotai pateiktą politinių kampanijų finansavimo ataskaitą socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir liberaldemokratas Albertas Sereika buvo nubausti 200 litų baudomis, Vytautui Čepui, kuriam už tokį pat pažeidimą VRK irgi buvo surašiusi protokolą, teismas baudą panaikino.