Toks komiteto sprendimas buvo priimtas apsvarsčius praėjusią savaitę Seimui pateiktas Vyriausybės išvadas dėl įstatymo pataisų. Vyriausybė siūlė toliau drausti dvasininkus valstybės lėšomis.
Antradienį Seime yra numatytas atitinkamų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų priėmimas. A.Sysas teigė nemanąs, jog sprendimas nebedrausti dvasininkų valstybės lėšomis gali paaštrinti valstybės ir bažnyčios santykius.
Aukščiausi Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchai anksčiau kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę prašydami neskubėti priimti šios pataisos. Jie pareiškė esą pasirengę sėsti prie derybų stalo, tačiau priminė valstybės įsipareigojimus grąžinti bažnyčiai sovietiniais metais nacionalizuotą turtą.
Kol kas valstybė nėra grąžinusi bažnyčiai viso jai priklausiusio turto, nes tam neturi finansinių galimybių. Tačiau Seimo komiteto pirmininkas pareiškė manąs, jog bažnyčiai jau grąžinta pakankamai turto. "Bažnyčios pareiga - sielos išganymas, o ne derybos. Čia ne turgus. Lietuvoje, ko gero, jau pakankamai daug turto grąžinta bažnyčiai", - sakė A.Sysas žurnalistams.
Jis tikisi, jog Seimas antradienį pritars jo inicijuotai pataisai nebedrausti dvasininkų valstybės lėšomis. Pasak parlamentaro, šį siūlymą remia dauguma Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių, nepaisant atsargios socialdemokratų lyderio premjero Algirdo Brazausko pozicijos.
Pastarasis anksčiau yra pareiškęs, jog nepritaria skubotam sprendimui dėl dvasininkų pensijų, kol šis klausimas nebus aptartas su tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovais.
A.Sysas pažymėjo, jog A.Brazauskui žinoma daugumos Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių nuomonė. "Mes jam (A.Brazauskui - BNS) tiesiai šviesiai pasakėme, kad yra tokia nuostata, kurią mes, Seimo nariai, turime teisę išreikšti", - kalbėjo parlamentaras.
A.Sysas priklauso Socialdemokratinės koalicijos frakcijai, tačiau nėra LSDP narys. Siūlymui nebedrausti dvasininkų valstybės lėšomis neprieštarauja ir valdančioji Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) frakcija.
A.Syso duomenimis, valstybės lėšomis socialinio draudimo pensijai gauti yra draudžiama apie 700 tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkų ir maždaug tiek pat vienuolių, o tam per metus valstybė išleidžia apie 1 mln. litų.