Generaliniam prokurorui pristačius įtarimus ir paprašius panaikinti neliečiamybę, sudaroma speciali parlamentinė tyrimo komisija, kuri visam Seimui turės patarti, kokį sprendimą priimti.

Konservatoriai į komisiją delegavo Kęstutį Masiulį, Antaną Matulą ir Liutaurą Kazlavicką, socialdemokratai - Vytautą Saulį, Albiną Mitrulevičių ir Aušrinę Mariją Pavilionienę „Drąsos kelias“ - Povilą Gylį, Darbo partija - Viliją Filipovičienę, Ričardą Sargūną bei Mečislovą Zasčiurinską.

Iš Liberalų sąjūdžio komisijoje dirbs Dalia Kuodytė, Lietuvos lenkų rinkimų akcija delegavo Vandą Kravčionok, partija „Tvarka ir teisingumas" - Petrą Gražulį.

Komisijos pirmininku išrinktas socialdemokratas V. Saulis, pirmininko pavaduotojas - P. Gražulis. Numatoma komisijos darbo pabaiga - 2013 m. kovo 25 d.

„Labai linkiu komisijai sąžiningo darbo ir noriu priminti, kad teisinė neliečiamybė yra įvesta tam, kad su žmogumi, esančiu politikoje, nebūtų susidorota neteisėtais būdais. Ir ta proga, vieną sakinį iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus leksikono, kad N. Venckienė yra pūlinys teisėsaugoje ir politikoje. Tai buvo pasakyta dar tada, kai ji nebuvo politikoje. Prašyčiau komisijos narius ir Seimo narius įsidėmėti šitą sakinį", - sudarant komisiją pareiškė „Drąsos kelio" atstovas Algirdas Patackas.

D.Valys nurodė, kuo įtariama N.Venckienė

Kaip Seimo nariams sakė generalinis prokuroras, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą.

„Čia ne pabaiga, aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis dveji, penkeri metai - ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, būdami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus", - tai žodžiai, kuriais N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. apibūdino Panevėžio miesto apylinkės teismą, nutraukusį baudžiamąją bylą prieš vienintelį pedofilijos bylos įtariamąjį Andrių Ūsą.

N. Venckienė taip pat įtariama nevykdžiusi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai Laimutei Stankūnaitei.

Seimo nare tapusi buvusi teisėjai pateikiami įtarimai ir dėl trukdymo antstolei. Pasak D. Valio, N. Venckienė taip pat įtariama 2012 metų gegužės 17 d. piktnaudžiavusi vaiko atstovo teisėmis, psichiškai gniuždžiusi L. Stankūnaitės dukrą, panaudojusi fizinį smurtą prieš L. Stankūnaitę ir prieš policijos pareigūną.

„N. Venckienė sąmoningai neįleido antstolės į vaiko gyvenamą vietą, atsisakė vykdyti teisėtą antstolės nurodymą perduoti vaiką motinai. Be to, turėdama vaiko globėjos statusą piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai jį gniuždydama: pastatė vaiką prie lango, liepė stebėti kieme susirinkusiųjų ir kliūčių šalinimo veiksmus bei techninių priemonių panaudojimą atidarant duris“, - teigė D. Valys.

„Antstolei su pareigūnų pagalba patekus į namą, vaiko ji neperdavė, jį apglėbusi laikė ir taip kliudė Vaiko teisių pasaugos skyriaus specialistams jį paimti bei perduoti L. Stankūnaitei. Antstolės nurodymu, policijos pareigūnams laikant N. Venckienės rankas, kad vaiko motina L. Stankūnaitė galėtų atitraukti nuo jos vaiką, N. Venckienė priešindamasi vaiko paėmimui tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė L. Stankūnaitei į pilvą, kojas ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą“, - pridūrė generalinis prokuroras.

Konstitucija ir Seimo Statutas nustato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Neliečiamybę praranda ne pirmą kartą

Primenama, kad N. Venckienės teisinį imunitetą buvo panaikinusi Vyriausioji rinkimų komisija, kai „Drąsos kelio" lyderė buvo kandidatė į Seimo narius. Imunitetą N. Venckienei buvo panaikinęs ir praeitos kadencijos Seimas, nes būdama teisėja N. Venckienė taip pat turėjo teisinę neliečiamybę.

Kaip žinoma, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. metų gruodžio 16-ąją nusprendė N. Venckienės mirusio brolio Drąsiaus Kedžio ir jo sugyventinės L. Stankūnaitės dukrą, kurią globojo N. Venckienė, perduoti motinai.

Sprendimas, pasitelkus dideles policijos pajėgas, įvykdytas šių metų gegužės 17-ąją.

N.Venckienė: manęs niekas nestebina

Tuo tarpu N. Venckienė teigė tik iš generalinio prokuroro sužinojusi, kad jai metamų kaltinimų sąrašą papildė įtarimai smurtu prieš L. Stankūnaitę.

„Generalinis prokuroras visiems meluoja. Pasirodo, aš dar L. Stankūnaitę spardžiau. Viso to nėra. Manau, jam reikėjo kartu su pareiškimu atnešti (Garliavos šturmo – DELFI) vaizdo įrašą. Mes visi matytume, kaip buvo vykdomas tas teismo sprendimas. Tai, ką aš pasakoju, yra tikra tiesa“, - žurnalistams sakė „Drąsos kelio“ frakcijos lyderė.

Ji pakartojo prašysianti, kad laikinosios Seimo komisijos posėdyje būtų paviešintas Garliavos šturmo vaizdo įrašas. Esą jis turėtų parlamentarams padėti apsispręsti – palaikyti D. Valio prašymą ar ne.