Ir tai būtų trimis politinėmis partijomis mažiau, negu jų pateko į Seimą per spalio mėnesį vykusius rinkimus.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 7-14 dienomis atliktos apklausos duomenimis, jei balsuoti eitų visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, didžiausio gyventojų palaikymo baigiantis praėjusiems metams būtų sulaukusi Socialdemokratų partija. Už ją būtų balsavę 23 proc. apklaustųjų.
Antroji būtų buvusi Darbo partija. Jai savo balsus būtų skyrę 19 proc. rinkėjų.
Maždaug dešimtadalis - 10 proc. - apklaustųjų būtų balsavę už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį ir partiją „Tvarka ir teisingumas“ būtų palaikę po 7 proc. respondentų.
Ties šiomis partijomis ir baigtųsi patekusiųjų į įstatymus leidžiančiąją valdžią partijų sąrašas. Mat kitoms pritrūktų iki Seimo rinkimų įstatymo reikalaujamų 5 proc. rinkėjų balsų.
Po 3 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių 2012-ųjų gruodį būtų balsavę už Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Po 2 proc. - už politinę partiją "Drąsos kelias" bei už Liberalų ir centro sąjungą. Vadinasi, tris iš pastarųjų, spalį tapusių parlamentinėmis, gruodį sėkmė vargu ar būtų lydėjusi.
Apie vieną procentą ar kiek mažiau potencialių rinkėjų gruodžio mėnesio apklausoje sakė, kad balsuotų už partiją "Jaunoji Lietuva", Krikščionių partiją ar partiją "Sąjunga Taip".
Kiek daugiau nei penktadalis - 22 proc. - apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Palyginti su gyventojų nuomone apie partijas 2011 metų gruodį, per metus pastebimiau pakito tik 3 partijų palaikymas - 4 procentiniais punktais padaugėjo palaikančiųjų Socialdemokratų partiją ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.
Per metus daugiausiai rėmėjų neteko Liberalų ir centro sąjunga - 4 procentinius punktus.
ELTA primena, kad per spalio 14-ąją vykusius Seimo rinkimus ir spalio 28-ąją vykusį pakartotinį balsavimą Lietuvos rinkėjai suformavo naujos kadencijos - 2012-2016 metų - Seimą. Ir šiuose rinkimuose daugiausia mandatų - 38 - iškovojo Lietuvos socialdemokratų partija. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pelnė 33, Darbo partija - 29, partija Tvarka ir teisingumas - 11 mandatų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis - 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, "Drąsos kelias" - 7, nepartiniai, t. y. išsikėlę patys - 3 ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 1.
Dar trijų mandatų laimėtojai paaiškės po pakartotinių rinkimų Biržų-Kupiškio, Zarasų-Visagino vienmandatėse apygardose. Nauji rinkimai vyks ir Ukmergės vienmandatėje apygardoje, kurioje buvo išrinktas netikėtai miręs Julius Veselka. Pirmas rinkimų turas vyks 2013 metų kovo 3-iąją.
Valdančioji dauguma - Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - naujos kadencijos Seime turi 86 balsus.
| Lietuvos socialdemokratų partiją | 24,2 | 22,6 |
| Darbo partiją | 18,8 | 19,4 |
| Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus | 9,2 | 9,5 |
| Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį | 6,7 | 7,4 |
| Partiją "Tvarka ir teisingumas" | 7,4 | 7,0 |
| Lietuvos lenkų rinkimų akciją | 2,4 | 3,1 |
| Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą | 2,3 | 3,0 |
| Liberalų ir centro sąjungą | 1,4 | 1,6 |
| Politinę partiją "Drąsos kelias" | 2,7 | 1,6 |
| Krikščionių partiją | 0,9 | 1,0 |
| Partiją "Jaunoji Lietuva" | 1,1 | 1,0 |
| Politinę partiją "Sąjunga Taip" | 1,1 | 0,7 |
| Kitas partijas | 0,7 | 0,2 |