Tai DELFI patvirtino Darbo partijos informacijos centras. Ž. Pinskuvienė prašymą stabdyti savo narystę partijoje pateikė praėjusių metų pabaigoje.
Dėl kokių priežasčių į Seimą išrinkta, tačiau po Konstitucinio Teismo sprendimo galimybės dirbti parlamente netekusi politikė stabdo narystę, partija neinformuoja.
Partijos Širvintų skyrius, kuriam vadovavo Ž. Pinskuvienė, šiuo metu yra be pirmininko.
Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys DELFI teigė negalintis nurodyti Ž. Pinskuvienės sprendimo motyvų.
„Tiktai žinau, kad buvo, berods, prašymas sustabdyti narystę. Bet prašymo rankose neturėjau, nemačiau. Nežinau tiesiog“, - sakė V. Gapšys.
Su pačia Ž. Pinskuviene ir su J. Pinskumi DELFI kol kas nepavyko susisiekti.
Prokuroras: Ž.Pinskuvienei įtarimai nėra pareikšti
Kalinių balsų pirkimo tyrimą kuruojantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Mindaugas Dūda DELFI teigė, jog Ž. Pinskuvienei įtarimai šiuo metu nėra pareikšti.
„Ne“, - lakoniškai atsakė M. Dūda.
Pasak prokuroro, galimo kalinių balsų pirkimo tyrimas tęsiamas. Daugiau ikiteisminio tyrimo detalių M. Dūda teigė negalįs atskleisti.
DELFI primena, jog įtarimai pareikšti J. Pinskaus visuomeniniam padėjėjui Eugenijui Maciulevičiui. Būtent jis užfiksuotas DELFI paviešintuose vaizdo įrašuose, kuriuose Darbo partijos patalpose, Vilniaus Gedimino prospekte, deramasi dėl nuteistųjų paramos šiai partijai.
Beje, E. Maciulevičius galėjo tapti Vilniaus tarybos nariu, porai partiečių patekus į Seimą. Tačiau pagrindinis galimo kalinių balsų pirkimo istorijos herojus sostinės tarybos nario mandato atsisakė.