Minėtame bunkeryje netoli Nemenčinės jau keletą metų vyksta realybės šou „1984. Išgyvenimo drama bunkeryje”. Penktadienio vakarą bunkeryje 25 žmonės tikisi išgyventi jei, kaip prognozavo senovės majai, ateitų pasaulio pabaiga.
Nusileidžiame stačiais laiptais. Projekto koordinatorius Ignas Žvinakevičius pasuka seifinių durų sklendę, storos durys nelengvai atsiveria ir mes – 2600 kvadratinių metrų ploto bunkeryje penki metrai po žeme.
„Tvarka bus sovietinė, nes sovietinė tvarka geriausia pasiruošti pasaulio pabaigai – kad tarp žmonių nekiltų neramumų, nesklandumų. Drausmė bus kariška, jos išmokysime“, – DELFI pasakojo I. Žvinakevičius.
Pasak I. Žvinakevičiaus, laukiantieji pasaulio pabaigos gaus išgyvenimo rinkinį. Jame – konservuotas vanduo, konservai, perlinės kruopos, degtukai, žvakė, radiometras. Konservuotas vanduo tinkamas naudojimui esant -35 – +66 laipsnių temperatūrai. Virvė skiriama evakuacijai. Jeigu paaiškės, kad pasaulio pabaiga neišvengiama, virvė gali būti naudojama korimusi. Žvakės prireiks, jei dingų elektra, o radiometras matuoja radiacijos lygį.
Atvykę dalyviai pirmiausia susipažins su gyvenamąja vieta, apsirengs bunkeriui pritaikytus drabužius. Jų lauks civilinės saugos pratybos – žmonės mokysis naudotis dujokaukėmis, išgyventi bunkeryje ir tamsoje lauke.
Toliau – medicininė patikra, dalyviai išmoks teikti pirmąją pagalbą. Vėliau – ekskursija po bunkerio apylinkes, kuriose bus laukiama pasaulio pabaigos.
Artėjant vidurnakčiui, prasidės puota valgykloje su sovietinėmis vaišėmis. „Gros gyva muzika, vaišinsimės ir tokiomis nuotaikomis lauksime pasaulio pabaigos. Nors neaišku, kada pasaulio pabaiga ateis, esame nusiteikę, kad per penktadienį turi įvykti. Jei ta diena praeis, laikrodžiai rodys po 12, reikš, kad išgyvenome ir viskas tvarkoje“, – aiškino I. Žvinakevičius.
Kad būrys žmonių bunkeryje išgyventų, rūpinsis sovietmečiu bunkerį eksploatavęs Raimundas Dabužinskas. „Pasaulio pabaigos neįsivaizduokime tiesiogiai – visokių kataklizmų gali būti ir mūsų šalyje, juk aplink dygsta atominės, mes turime savo atominę. Kuo daugiau betono, tuo saugiau“, – kalbėjo sovietmečiu bunkeryje dirbęs R. Dabužinskas.
1983-1985 m. statytas bunkeris tarnavo kaip atsarginis radijo ir televizijos punktas transliacijoms, jeigu atsitiktų ypatingas atvejis – tarkime, kiltų atominis karas.