2010 metų lapkritį abu šie politikai buvo nuteisti realiomis ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Nuteistieji parašė skundus Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis teismas paskelbė, kad nei I.Strupeikis, nei R.Čokovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, teismas konstatavo, kad šioje byloje neapsieita ir be provokacijų.

Išteisinamajame nuosprendyje tvirtinama, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, atlikdami tyrimą, bandė apeiti įstatyme numatytas procedūras, nors demokratinėje valstybėje turi visiškai laikytis įstatymų.

Iš užfiksuoto verslininko Laimono Jurgilo pokalbio turinio Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad šis asmuo, o ne vienas politikų pradėjo pokalbį apie pinigus, nurodė pinigų sumas.

Į išteisinamojo nuosprendžio paskelbimą Vilniuje kaltę visą laiką neigę buvę Šiaulių politikai neatvyko.

Šiaulių apygardos teismas buvo nusprendęs, kad I.Strupeikis ir R.Čokovas nuo 2008 metų balandžio 12 iki birželio 12 dienos, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai iš verslininkų Artūro Dovydaičio ir L.Jurgilo reikalavo 200 tūkst. litų kyšio.

Už šią sumą tarybos nariai esą žadėjo padėti savivaldybėje patvirtinti buvusių valymo įrenginių teritorijoje esančius žemės sklypų detaliuosius planus bei tvirtino, jog komercinės paskirties sklypas bus pakeistas į mažaaukštę gyvenamųjų namų statybai.
Igoris Strupeikis ir Romanas Čokovas

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 metų balandžio mėnesį. Liepos mėnesį Šiaulių miesto apylinkės teismas įtariamiesiems skyrė kardomąją priemonę - suėmimą vienam mėnesiui. Po mėnesio ši kardomoji priemonė abiem politikams pakeista į rašytinius pasižadėjimus neišvykti. Abu politikai visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį teismo sprendimu buvo nušalinti nuo tarybos narių pareigų.

Buvusiems politikams paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka buvo apskundusi ir Šiaulių apygardos prokuratūra, siekianti, kad teismas pripažintų vieno susitikimo, vykusio tarp verslininko ir tarybos nario, pokalbio įrašą įrodymu. Teismas šio įrodymo nepripažino, nes konstatavo, kad informacija buvo gauta nesivadovaujant galiojančiomis teisės normomis.

Apeliacinis teismas prokuratūros skundą atmetė.