„Iki 2008-ųjų buvo vystoma naivi kryptis“

Apžvelgdama ketverius savo darbo krašto apsaugos ministrės poste rezultatus, R. Juknevičienė akcentuoja Lietuvos teritorijos gynybą, kuri esą buvo sugrąžinta į pagrindines strategines kryptis.

„Pati kariuomenė dabar orientuota abejomis kryptimis – tarptautinių operacijų ir ruošimosi ginti savo teritoriją. Tai yra esminis posūkis, nes, įstojus į NATO, iki 2008-ųjų buvo vystoma gana naivi mintis, kad Lietuvai pačiai nebereikia kurti tokių ginkluotojų pajėgų, kurios gebėtų pačios gintis bent tiek, kad kartu su NATO galėtų atremti išorės grėsmę. Buvo pritarta mąstymui, kad ateis stipri NATO ir mus apgins, o mums užteks dalyvauti tarptautinėse operacijose ir būti solidariems“, – LRT.lt komentuoja R. Juknevičienė.

Pasak krašto apsaugos ministrės, kariuomenės struktūrą pavyko plėtoti taip, kad ji būtų kiek galima artimesnė karo meto struktūrai, jei to prireiktų. „Taip pat pradėtas rimtai rengti rezervas – parengta koncepcija, priimtas įstatymas, pradėti baziniai kariniai mokymai, atgaivinti jaunesniųjų karininkų kursai aukštosiose mokyklose. Profesinė kariuomenė yra kaip stuburas, o apmokytas rezervas yra labai svarbi gynybos dalis“, – apibendrina R. Juknevičienė.

Tvirčiau ant kojų esą atsistojo ir patys NATO gynybos planai, priimti dar 2008-aisiais. Tačiau krašto apsaugos ministrė pažymi, kad reikalinga tolesnė kariuomenės modernizacija. Pagrindinis iššūkis esą išlieka tas pats – gynybos biudžetas.

„Mes turime labai aiškų planą, prioritetus, kam skirtume pinigus, jeigu jų daugėtų, kad nebūtų švaistomi nereikalingiems pirkiniams. Kai nebuvo aiškaus supratimo, ko reikia mūsų pačių gynybai, tai buvo perkami laivai, sunkvežimiai, kurie nėra pats didžiausias prioritetas Lietuvos gynybai“, – tikina R. Juknevičienė.

Generolų nėra per daug?

Ne kartą žiniasklaidoje buvo kalbėta ir apie generolų skaičių – daugelis specialistų buvo pažymėję, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių generolų – per akis, tačiau trūksta eilinių karių.

Tuo metu kandidatas į krašto apsaugos ministrus Juozas Olekas, kalbėdamas apie tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje generolų skaičių, teigė, kad jau anksčiau buvo diskutuota ir siūlyta jų turėti 11-12, mat daugelyje Lietuvos gynybos atašė dirba pulkininkai. „Tai svarstytinas dalykas, galėtų būti ir generolai“, – samprotauja J. Olekas.

„Jeigu dabar neužpildyti batalionai ir mažai pakviečiama, tiems, kurie ateina tarnauti, nesudaromos sąlygos, tai yra daug pulkininkų. Jeigu pozicijos būtų užpildytos kariais, tai neatrodytų, kad jų yra tiek daug“, – LRT.lt sako J. Olekas.

Tuo metu Deividas Šlekys, VU TSPMI dėstytojas, akcentuoja, kad tokiai kariuomenės rūšiai kaip oro ar jūrų pajėgoms negali vadovauti neturintys generolo admirolo laipsnio. „Be to, yra ir NATO, atitinkami standartai ir elgesio kodeksas. Manau, kad generolų skaičius nėra toks išpūstas ir rotacija vyksta sklandžiai. Generolai, pasiekę tam tikrą amžių, išleidžiami į atsargą, ateina jaunesni, bet kas savaitę generolai neatsiranda“, – mano D. Šlekys.

Dar šių metų spalį Seimas patvirtino principinės kariuomenės struktūrą 2013 m. Pagal įstatymo projektą kitais metais didės ribinis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančiųjų studentų skaičius, o taip pat daugiau bus šaukiama į kartotines pratybas rezervo karių, anksčiau atlikusių privalomąją pradinę karo tarnybą. Mažės ribinis aukštesniųjų karininkų skaičius – pulkininkų leitenantų ir komandorų bei majorų ir komandorų leitenantų. Ribinis generolų ir admirolų skaičius nekinta – 9 (2012 m.) ir 9 ( 2013 m.)

Spręs, kam skirti lėšas

Komentuodamas Lietuvos spec. operacijų pajėgų vaidmenį ir perspektyvą šalies kariuomenėje, J. Olekas kol kas nelinkęs atsakyti, ar svariu indėliu į NATO operacijas pasigirti galintis SOP eskadronas „Aitvaras“ bus plečiamas.

„Pažiūrėsime, kokios bus galimybės. Dabar finansavimas [krašto gynybai] yra sumažintas, tai reikia susipažinti su esama padėtimi ir spręsti, kam tuos pinigus skirti. Kiekvienas didinimas yra susijęs su lėšomis“, – sako J. Olekas.

D. Šlekys sutinka, kad šios pajėgos pareikalauja nemažai lėšų, tačiau, mąstant strategiškai, ši kariuomenės dalis turi būti palaikoma. „Tai vienas geriausiai parengtų Lietuvos karinių dalinių, vienas labiausiai matomų ir dirbantis praktinį darbą. Kariai, kurie yra pietų Afganistane, išvažiavo ne poilsiauti. Tai žmonės, kurie yra įgiję tikros karinės patirties, kuri bus naudinga Lietuvos karinėms pajėgoms vykdant reformą“, – į J. Oleko svarstymus atsako D. Šlekys, TSPMI dėstantis karinės tematikos kursą.

„Dėl spec. pajėgų gali tekti karpyti finansus kitos kariuomenės dalies sąskaita – tai yra klasikinė dilema. Bet kurioje Vakarų valstybėje kariuomenės rūšys pešasi dėl biudžeto ir tikrai nelabai mėgsta spec. pajėgų, nes jos yra kaip 4-tas žaidėjas, kuris reikalauja gana nemažo biudžeto. Dėl to kenčia lakūnai, jūreiviai, pėstininkai, kyla biurokratinės įtampos“, – aiškina D. Šlekys.

Tačiau, pasak TSPMI dėstytojo, būtent dėl šių specialiųjų pajėgų šalis gauna daug pliusų. Esą tokiai mažai valstybei kaip Lietuva turėti tokio lygio karius yra itin svarbu. „Reikėtų palaikyti esamą lygį, skirti panašų finansavimą, naujausią technologiją, ginkluotę“, – neabejoja D. Šlekys. SOP eskadronas „Aitvaras“ Afganistano pietuose kariauja nuo 2002-ųjų.