Realia laisvės atėmimo bausme nuteisti, tačiau iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo laisvėje palikti buvę Šiaulių politikai ketvirtadienį su paskutiniu žodžiu kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus – po jų kalbos teismas išėjo rašyti verdikto, kurį žada paskelbti lapkričio 6-ąją.

Šiaulių apygardos teismas yra nusprendęs, kad I. Strupeikis ir R. Čokovas nuo 2008 m. balandžio 12 d. iki birželio 12 d., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, tiesiogiai iš verslininkų Artūro Dovydaičio ir Laimono Jurgilo reikalavo 200 tūkst. Lt kyšio.

Už šią sumą tarybos nariai žadėjo padėti savivaldybėje patvirtinti buvusių valymo įrenginių teritorijoje esančius žemės sklypų detaliuosius planus bei tvirtino, jog komercinės paskirties sklypas bus pakeistas į mažaaukštę gyvenamųjų namų statybai.

Apie kyšio reikalavimą L. Jurgilas pranešė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).

I. Strupeikis ir R. Čokovas nesutinka su jiems paskelbtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teismo prašo jį panaikinti bei išteisinti dėl pareikštų kaltinimų.

Buvęs konservatorius ketvirtadienį teisme aiškino, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog jis reikalavo kyšio. Nuteistasis teigė, kad STT pareigūnai esą klastojo bylos duomenis ir rodė ypatingą susidomėjimą byla, nes tikisi jiems palankaus sprendimo.

Be to, I. Strupeikis pažymėjo, ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas atliko apklausą, į ją nepakvietęs advokato.

Buvęs politikas taip pat aiškino, kad verslininko slapta fiksuoti pokalbiai esą yra suklastoti, o kai kurie apskritai dėl neaiškių priežasčių kažkodėl neįsirašė. Tai, mano nuteistasis, tik patvirtina „elitinių specialiųjų tarnybų padalinio“ suinteresuotumą.

„Bylos reziumė – neteisėtai surinkti neteisingi duomenys“, – buvęs konservatorius tikino, kad iš jo lūpų niekada nebuvo išsakytas kyšio reikalavimas.

„Jokių duomenų, kad būčiau reikalavęs kyšio, byloje nėra ir naujai neatsirado“, – I. Strupeikiui antrino ir R. Čokovas, pažymėjęs, jog buvo labai pasistengta, kad jo pavardė figūruotų kyšininkavimo istorijoje.

Buvusiems politikams paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka yra apskundusi ir Šiaulių apygardos prokuratūra, siekianti, kad teismas pripažintų vieno susitikimo, vykusio tarp verslininko ir tarybos nario, pokalbio įrašą įrodymu. Teismas šio įrodymo nepripažino, nes konstatavo, kad informacija buvo gauta nesivadovaujant galiojančiomis teisės normomis.