Tačiau 1991 metų pabaigoje įsigaliojusiame įstatyme "Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" buvo nurodyta, kad "bendradarbiavimo" sąvoka apima asmens įtraukimą į KGB (MGB) ar kitų specialiųjų tarnybų sąrašus ar užverbavimą rezidentu, agentu, įgaliotiniu, patikėtiniu ar informatoriumi ir jo atitinkamos veiklos įrodymus; patalpos suteikimą specialiųjų tarnybų konspiracinei veiklai organizuoti ar vykdyti; kitokią sąmoningą ir sistemingą (du ir daugiau kartų) veiklą - žinių KGB ar kitoms specialiosioms tarnyboms teikimą, užduočių davimą ar vykdymą; asmens etatinį darbą saugumo tarnyboje.
Ketvirtadienį savo darbą tęsianti komisija, į posėdį pasikvietė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinę direktorę Dalia Kuodytę, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo pavaduotojus Andrių Tekorių ir Alfonsą Balzarį bei Liustracijos komisijos pirmininką Vytautą Damulį.
Pirmoji atvykusi D.Kuodytė, išėjusi iš uždaro posėdžio, žurnalistams teigė supažindinusi komisiją su KGB rezervistų veikla, operatyvumu. Tačiau ji tiesiogiai neatsakė į žurnalistų klausimą, ar atnešusi komisijai KGB rezervistų sąrašus. “Kiekvienas atsakymas į komisijos pateiktus klausimus paremtas rašytiniais dokumentais”, - žurnalistams sakė ji.
Po susitikimo su komisijos nariais D.Kuodytė taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas ir buvimas KGB rezervo sąraše yra skirtingi dalykai.
D. Kuodytės teigimu į KGB rezervo sąrašus buvo įtraukti ne tik iš kitų SSRS ginkluotųjų pajėgų pervesti karininkai, bet ir buvę kadriniai KGB karininkai, išėję į atsargą.
“Į tą patį sąrašą yra įtraukti ir buvę kadriniai karininkai, kurie vėliau buvo išleisti į atsargą, ir šitie rezervo karininkai", - sakė ji, kalbėdama apie medžiagą, pateiktą KGB rezervo veiklą tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Pasak D.Kuodytės, šis pradėtas tyrimas yra tik didelio darbo pradžia.
“Tiek mes, tiek Istorijos instituto žmonės turės daug gražaus tyrinėjimo. Greitas tyrimas palieka daugiau klausimų nei pateikia atsakymų”, - žurnalistams sakė ji.
Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas po susitikimo su D.Kuodyte sakė išsiaiškinęs, kad KGB rezervisto statusas dar buvo mažai analizuotas.
“Negalėčiau pasakyti, ar rezervistai sąmoningai bendradarbiavo su KGB, tam dar reiks tolimesnio tyrimo. Tokią nuomonę galima susidaryti, bet tai nėra galutinė nuomonė", - sakė S.Pabedinskas.
Pasak S.Pabedinsko dar negalima pasakyti, ar trys pagrindiniai istorijos dalyviai – Antanas Valionis, Arvydas Pocius ir Alfredas Pekeliūnas bendravo su KGB sąmoningai.
“Apie tuos tris asmenis dar negaliu pasakyti. Tie rezervistai, kurie buvo fiksuoti (yra išlikęs jų ranka rašytas tekstas-DELFI), jie turėjo duoti sutikimą, bet ar jie davė, ar nedavė mes konkrečiai nekalbėjome. Reikia analizuoti dokumentus”, - žurnalistams sakė S.Pabedinskas.
Iš komisijos posėdžio išėję VSD atstovai bei V.Damulis atsisakė bet kokių komentarų.
Pasak komisijos pirmininko pavaduotojo Rimanto Dagio, kol kas komisija iki diskusijų dar nepriėjo ir apibendrinimų nepadarė. Pasak jo, komisijos gauti sąrašai yra labai įvairūs, jie vis dar tikslinami.
“Gavom iš visų institucijų sąrašus. Pagal skaičius matome, kad dar reikės tikslinti”- sakė R.Dagys.
R.Dagio nuomone, kalbant apie grėsmę nacionaliniam saugumui, kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai. “Kiekvienas atvejis gali būti nagrinėjamas kaip konkretus. Potenciali grėsmė yra, bet kiekvienas atvejis yra individualus”, - sakė jis.
BNS žiniomis, 1990 metais buvo 420 KGB rezervo karininkų, turėjusių asmens bylas. Dalį šių karininkų sudarė į atsargą išėję buvę KGB kadriniai karininkai, dalį - ginkluotųjų pajėgų karininkai, pervesti į rezervą.
Tačiau KGB rezervui taip pat buvo prirašyti dar 500 ginkluotųjų pajėgų karininkų, apie kuriuos buvo surašomos tik pažymos.
Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Arvydas Pocius buvo pervesti į KGB rezervą iš kitų ginkluotųjų pajėgų rūšių.
Laikinajai Seimo komisijai pavesta ištirti ne tik A.Valionio, Seimo vicepirmininko Alfredo Pekeliūno bei A.Pociaus įtraukimo į KGB rezervą praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje aplinkybes, bet ir nustatyti, ar jų buvimas dabartinės pareigose nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Komisija taip pat turi nustatyti, ar aukštuose valstybės postuose nėra daugiau buvusių KGB rezervistų. Komisijai jau perduotas daugiau nei 10-ties tokių asmenų, dabar einančių valstybines pareigas, sąrašas.
A.Valionis yra patvirtinęs, jog žinojo apie savo įtraukimą į KGB rezervą 1981 metais. VSD vadovas A.Pocius taip pat neneigia, jog žinojo apie savo įtraukimą į KGB rezervą.
Seimo pirmininko pavaduotojas "valstietis" A.Pekeliūnas KGB rezervo veiklą tiriančiai parlamentinei komisijai raštu pareiškė niekada nepriklausęs šiam rezervui.
Seimo pirmininko pavaduotojas A.Pekeliūnas bei užsienio reikalų ministras A.Valionis praėjusių metų rudenį kandidatuodami į Seimą anketoje nenurodė, jog būtų ne pagal Lietuvos valstybės užduotis sąmoningai bendradarbiavę su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.
Komisija ketvirtadienį nusprendė paprašyti informacijos Romerio universiteto Operatyvinės teisės katedros vedėją Kęstutį Šimkų. K.Šimkus yra prezidento Valdo Adamkaus patarėjas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos klausimais.
Kitas komisijos posėdis bus surengtas antradienį. Jame bus nuspręsta, ką kviesti liudyti į komisiją.