Parlamentaras A.Matulas į generalinį prokurorą kreipėsi pirmadienį. Jis kaltino A.Pekeliūną šantažavus jį dėl tarnybos sovietinei karinei kontržvalgybai priklausiusiame kariniame dalinyje, tačiau A.Pekeliūnas neigia apskritai buvus tokio pokalbio.
Kaip pranešė Tėvynės sąjungos frakcijos Spaudos tarnyba, generaliniam prokurorui adresuotame rašte A.Matulas prašė "pradėti ikiteisminį tyrimą ir užkardyti tolesnę nusikalstamą veiklą, apginti jo ir kitų Seimo narių teisėtus interesus".
Kreipimesi į prokurorą A.Matulas teigia, kad pernai gruodžio 9 dieną pavakarę, stovint eilėje pasiimti balsavimo biuletenį balsuoti už Seimo pirmininko pavaduotoją Viktorą Muntianą, prie jo priėjo A.Pekeliūnas ir paprašė nueiti į šalį pasikalbėti.
Pasak A.Matulo, A.Pekeliūnas prašė pakalbėti su TS frakcijos nariu Sauliumi Pečeliūnu, kuris tą vakarą dalyvavo televizijos laidoje, ir paprašyti, kad šis toliau nekaltintų jo (A.Pekeliūno) dėl bendradarbiavimo su KGB.
Anot konservatoriaus, A.Pekeliūnas teigė turįs informacijos apie kelis dešiniuosius Seimo narius, kurie neva turėjo ryšių su KGB. "Man pasiteiravus, kodėl jis apie tai kalbasi su manimi, A.Pekeliūnas pasakė, kad turi informacijos ir apie mane", - sakoma A.Matulo rašte.
Jame teigiama, kad "grasindamas paskleisti mane ir kitus Seimo narius kompromituojančią informaciją, A.Pekeliūnas reikalavo, kad Tėvynės sąjungos frakcija nustotų kelti Seime klausimus dėl KGB rezervui priklausiusių asmenų ir jų statuso".
Apie šį pokalbį A.Matulas tvirtina informavęs TS pirmininką Andrių Kubilių ir svarstė galimybę kreiptis į specialiąsias tarnybas, tačiau neskubėjo to daryti, nes "itin rimtai" A.Pekeliūno kėslų ir grasinimų neįvertino.
"Deja, dabar pasirodė, kad A.Pekeliūno grasinimai paskleisti mane kompromituojančią informaciją buvo labai realūs ir jis tai padarė, t.y. savo grasinimus realizavo", - rašte prokuratūrai teigia A.Matulas.
Praėjusią savaitę Seimo laikinoji komisija KGB rezervo veiklai ištirti gavo dokumentus, kuriuose teigiama, kad A.Matulas 1975-1977 metais privalomąją karinę tarnybą atliko ypatingosios paskirties dalinyje, kuris priklausė SSRS gynybos ministerijos generalinio štabo vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU) ir buvo tiesiogiai pavaldus tuometiniam GRU viršininkui.
Teigiama, esą A.Matulas buvo klausymosi posto vyresnysis specialistas. Šis GRU dalinio postas vykdė žvalgybą Švedijos, Vokietijos bei Danijos elektroninę žvalgybą.
Seimo narys pripažįsta, kad 1975-1977 metais tarnavo sovietų kariuomenėje, nes "neturėjo kito pasirinkimo", tačiau tvirtina niekada nebuvęs kadriniu darbuotoju ar slaptuoju bendradarbiu GRU arba bet kokioje kitoje SSRS specialiojoje tarnyboje.
Pirmadienį ryte surengtoje spaudos konferencijoje A.Matulas pripažino, jog bus sunku įrodyti šantažo faktą.
Parlamentaras sakė buvęs "naivus", kad anksčiau viešai nepaskelbė apie pokalbį su A.Pekeliūnu. Konservatorius tikisi, jog jo pokalbį su A.Pekeliūnu galėjo užfiksuoti Seimo fojė įrengtos apsaugos kameros. TS frakcija sieks gauti šią filmuotą medžiagą, jeigu ji yra išlikusi.
A.Matulas savo anketoje, kurią pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai, yra nurodęs, kad atliko karinę tarnybą sovietų armijoje, tačiau nutylėjo, kokiame dalinyje.
Pirmadienį paaiškėjo, jog Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dar po pernai spalį vykusio pirmojo Seimo rinkimų turo gavo anoniminę informaciją apie A.Matulo tarnybą GRU dalinyje.
Komisijos prašymu šią informaciją vertinęs Valstybės saugumo departamentas lapkričio pradžioje atsakė neturįs informacijos, jog A.Matulas būtų slapta bendradarbiavęs su sovietų spectarnybomis.
A.Pekeliūnas, pastarosiomis savaitėmis sukėlęs politikams ir visuomenei abejonių, ar turi kompetencijos būti Seimo pirmininko pavaduotoju ir parlamentinio Europos reikalų komiteto pirmininku, pats yra įtariamas sovietmečiu priklausęs sovietinio saugumo - KGB - karininkų rezervui.