Dvaro, priklausiusio iškiliai Rusijos istorinei asmenybei – Piotrui Stolypinui, epopėja tęsiasi jau maždaug dvejus metus. Kultūros paveldo departamentas (KPD) iš bendrovės „Lukta“, priklausančios V. Uspaskicho verslo imperijai, siekia atimti akyse nykstantį kompleksą ir prisiteisti iš įmonės kompensaciją už dvarui padarytą žalą. Pati įmonė, prasidėjus bylinėjimuisi, už dvarą iš valstybės prašė ketvirčio milijono litų.

Tolesnis nagrinėjimas – po rinkimų

Pernai gegužę teisminis procesas buvo sustabdytas. Panevėžio apygardos teismas nutarė, kad reikalinga Kalnaberžės dvaro ekspertizė, kuri įvertintų statinių būklę ir jiems galimai padarytą žalą. Praėjus maždaug 16 mėnesių, ekspertizės rezultatai pasiekė teismą, ir nebeliko pagrindo stabdyti ginčo nagrinėjimą.

Tai DELFI patvirtino Panevėžio apygardos teismo atstovė ryšiams su visuomene Jolita Gudelienė.

„Dabar yra šalims pasiūlyta susipažinti su ekspertizės aktu“, - sakė J. Gudelienė.

Pasak jos, tolesnis ginčo nagrinėjimas turėtų vykti spalio 29 d.

Ekspertizė dvaro šeimininkams nieko gero nežada

Kalnaberžės dvaro ekspertizę atliko atestuota ekspertė Gražina Lygnugarienė. Ji DELFI teigė, jog ekspertizės rezultatai iš esmės atitinka KPD pretenzijas.

„Rezultatai visi bus aiškūs po teismo. Gal bus ginčų kokių. Bet kad žala yra – tai taip. Patvirtinu, žala tikrai yra. Kad dvaras baigia griūti – tikrai. Faktas toks, koks ir yra. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta kitaip, negu ieškinyje“, - kalbėjo G. Lygnugarienė.

Pasak jos, pati ekspertizė galėjo būti baigta gerokai anksčiau, tačiau procedūros užsitęsė dėl turto vertinimo.

„Užtruko dėl to, kad turto vertinimo dalis turėjo būti. O jinai padaryta tiktai šiemet. Turto vertinimas užtruko ilgokai galbūt ir man uždelsė. O aš padariau per mėnesį“, - aiškino ekspertė.

Anot jos, Kalnaberžės dvaro ekspertizė teismą pasiekė praėjusį penktadienį.

V.Uspaskichas: valstybė nori atimti tai, ko neleido išsaugoti

Pats V. Uspaskichas DELFI teigė manąs, esą teismas ne atsitiktinai procesą nutarė atnaujinti būtent dabar, likus kelioms savaitėms iki rinkimų. Politiko žodžiais, tai „politinis dalykas“.

Jis taip pat skundėsi, jog žiniasklaidoje mirga vaizdai iš nesutvarkytų Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarų, tačiau pamirštami jo gerieji darbai paveldo išsaugojimo srityje.

„Jūs gi nerašot, kad aš prisidėjau atstatant Truskavos bažnyčią, Dotnuvos bažnyčią restauruojant, Paberžėje bažnyčią, Tėvo Stanislovo namų pastatymas – 80 proc. mano lėšų tenai. Jūs gi to nerašot. P. Stolypino cerkvė, kuri buvo pastatyta 1895 m.: už mano pinigus buvo padarytas kapitalinis remontas. Kėdainiuose, ten pat. Šiandien, tarp kitko, prie šitos cerkvės atidaromas memorialas P. Stolypinui, už mano pinigus padarytas. Daug svečių, o aš negaliu dalyvauti. Todėl, kad teismai (dėl Darbo partijos bylos – DELFI) ir Vyriausioji rinkimų komisija posėdžius surengė būtent šiandien. Kita bažnyčia medinė Kėdainiuose – irgi prisidėta. Nekalbant, kad kitur esu pastatęs, kad pastačiau tremtiniams jau keturis paminklus tremtinių miestelyje Rusijoje. Jūs viso to nerašot“, - vardijo Darbo partijos pirmininkas.

„Jūs norit, kad aš visus dvarus atrestauruočiau Lietuvoje. Žinokit, neturiu tiek jėgų. Pas mane tiek nėra nei jėgų, nei lėšų“, - pridūrė V. Uspaskichas.

Politikas tvirtino norėjęs daug investuoti ir į Kalnaberžės bei Sirutiško dvarus, tačiau tam esą kelią užkirto buvęs generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia.

„Tada viską sutrukdė, kad būtų padarytas Rusijos kultūros centras, viską padarė, kad sužlugdytų šitą projektą. Ir aš pasakiau: imkit tuos dvarą, nors aš ten ir investavau apie 300 tūkstančių lėšų, imkit juos. Sirutiškyje irgi investuota nemažai. Ir tada, kada K. Pėdnyčia buvo generalinis prokuroras, pas mus jau buvo padaryta sąmata ir projektas atnaujinti visą tą dvarą. Generalinis prokuroras areštavo šitą dvarą. Aš pats asmeniškai važiavau į Generalinę prokuratūrą. Prašiau, sakiau: už tuos pinigus, už kuriuos mes nupirkome, aš dvigubai galiu įnešti į valstybės sąskaitą – jūsų prokuratūros ar kur jūs nurodysit – trigubai didesnę sumą, kad atlaisvinti. Ir tada mes pradėsim restauraciją. Jie to nepadarė. Ir tada aš sakau – tegul ir stovi. Jūs viso to nerašot, jums visa tai neįdomu“, - tęsė V. Uspaskichas.

Anksčiau, kuomet KPD žurnalistams aprodė Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarus, politikas teigė, esą jam juos įsiūlė valstybė. „Darbiečių“ lyderis DELFI teigė nepamenantis, kas buvo ankstesni šių dvarų savininkai.

„Neatsimenu viso to. Pas mane yra nemažai nekilnojamojo turto. Jeigu reikia to Kalnaberžės dvaro – tegul paima. Kur problema? Man nereikia. Aš viską dariau ir bandžiau jį išsaugoti kaip vertybę. Kad būtų ten ne kieno nors „dačia“ ar sodas, o būtent kultūros centras P. Stolypino. Bet visais įmanomas būdais man tai trukdė daryti“ - reziumavo V. Uspaskichas, vėl primindamas, kad paveldosaugininkai dvarų istoriją iškėlė prieš pat rinkimus.

DELFI žiniomis, Kalnaberžės dvarą V. Uspaskicho verslo imperijai priklausanti bendrovė „Lukta“ pirko iš fizinio asmens, Algirdo Petkevičiaus. Sirutiškio dvarą, DELFI turimais duomenimis, V. Uspaskicho koncerno „Vikonda“ finansininkė Audronė Jasaitytė įsigijo iš jau nebeveikiančios akcinės bendrovės „Elektros aparatūra“. Pastarąjį dvarą, DELFI žiniomis, dabar valdo jau nebe A. Jasaitytė, o V. Uspaskicho verslas – bendrovė „Krekenava“.

Sirutiškio dvaro buklė KPD taip pat kelia susirūpinimą. Paveldosaugininkai neatmeta galimybės, kad dėl jo nacionalizavimo, kaip ir Kalnaberžės atveju, bus kreipiamasi į teismą.