Pusantro tūkstančio skundų
Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą posto netekusio Prezidento R.Pakso skundas į Strasbūro Teismą buvo išsiųstas dar praėjusių metų liepą. Skunde teigiama, kad buvo pažeista buvusio šalies vadovo teisė į gynybą ir nešališką bei teisingą teismą. R.Paksas apskundė tiek apkaltos proceso procedūras, vykusias Konstituciniame Teisme, tiek ir apkaltos apogėjaus scenarijų Seime.
Visų pirma skunde akcentuojama, kad Konstitucinis Teismas, paskelbęs, jog R.Paksas atskleidė valstybės paslaptį, iš esmės nustatė faktą, kuris Baudžiamajame kodekse apibrėžiamas kaip baudžiamoji veika. Tai yra teisės aktus aiškinti turįs aukštasis Teismas iš esmės ėmėsi ne savo funkcijų ir peržengė savo kompetencijos ribas.
Skunde taip pat pažymima, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris nenusišalino nuo pareigų, nors to reikalavo R.Pakso gynyba po to, kai išaiškėjo, jog Teismo vadovas neformalioje aplinkoje bendravo su vienu apkaltos iniciatorių, parlamentaru Gintaru Steponavičiumi.
Trečia skunde nurodyta aplinkybė, tariamai pažeidusi R.Pakso teises, - Seimo sprendimas supaprastinti apkaltos procedūrą atsisakant teisminio tardymo parlamente. Taip buvo atimta galimybė iš R.Pakso atsikirsti ir išdėstyti gynybos argumentus.
Šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teisme yra užregistruota apie pusantro tūkstančio skundų prieš Lietuvą. Remiantis ankstesnių metų statistika, galima spėti, kad tik dalis jų bus pripažinti priimtini Teismui. R.Pakso skundo vertinimo eilė gali prieiti tik šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
Teismas paskendo bylose
Dabar R.Pakso teisinius interesus ginantis vienas garsiausių Lietuvos advokatų Vytautas Sviderskis “Kauno dienai” sakė, kad nėra jokių galimybių kaip nors paspartinti nušalintojo Prezidento skundo nagrinėjimą.
“Skundas paduotas, o ten, Strasbūre, procesas eina sava vaga. Ir to proceso mes negalime nei vienaip, nei kitaip paveikti. Nei paspartinti, nei palėtinti. Lieka laukti”, - tvirtina V.Sviderskis.
Advokatas priminė, kad jau kurį laiką vyksta diskusijos apie būtiną Europos Žmogaus Teisių Teismo reformą, kadangi Teismas nebesusidoroja su vis didėjančiu skundų srautu.
“Jis užduso, paskendo tose savo bylose. Todėl neatsitiktinai dabar vyksta diskusijos, kad reikėtų supaprastinti pareiškimų priėmimą ir, tarkime, suteikti teisę vienam teisėjui pripažinti, kad pareiškimas nepriimtinas”, - sakė V.Sviderskis, pridurdamas, kad šiuo metu Strasbūro Teisme svarstymo eilės laukia kelios dešimtys tūkstančių bylų prieš įvairias Europos valstybes, o kiekvienos jų priimtinumą teismui sprendžia ne pavienis teisėjas, o jų kolegija. Jei byla pripažįstama priimtina, tuomet vėlgi kolegija imasi jos nagrinėjimo iš esmės.
Pinigus skirs teisės studentams
R.Paksas savo skunde nurodo norįs iš Lietuvos valstybės už jam padarytą žalą gauti milijoną eurų. Kaip “Kauno dienai” sakė advokatas V.Sviderskis, šią sumą ateityje dar bus galima patikslinti, “jeigu kils reikalas”.
Pats nušalintasis Prezidentas tvirtina, kad anaiptol nesijaučia nepatogiai ar dviprasmiškai, Strasbūro Teismui apskųsdamas valstybę, kuriai pats ilgiau nei metus vadovavo.
“Praktiškai nėra jokio skundo prieš Lietuvą, prieš valstybę. Tai skundas prieš tą sistemą, prieš valdininkus, kurie įvykdė sąmokslą. Antra, šitaip elgdamasis, aš noriu paskatinti ir kitus žmones, kitus Lietuvos piliečius kautis už save. Kautis tol, kol ras teisybę”, - “Kauno dienai” aiškino R.Paksas.
Nušalintasis Prezidentas tvirtina, kad pinigus, kuriuos prašo priteisti, jis ketina skirti teisę studijuojantiems studentams, “kad Lietuva būtų teisingesnė”.
“Kodėl taip sujudo politikai, kai Paksas padavė skundą? Ko jūs bijote, jeigu esate viską teisingai padarę? Todėl, kad viskas buvo padaryta, ne teisės pagrindu, o sąmokslo pagrindu, vadovaujantis politinėmis nuostatomis”, - tvirtina R.Paksas, pridurdamas, kad jaučiasi esąs visiškai teisus, pasiryždamas savos teisybės paieškoms Strasbūre.
Gerbia norą “pasitikrinti”
Parlamentaras socialdemokratas Julius Sabatauskas, kuriam per R.Pakso apkaltą praėjusios kadencijos Seime teko vieno iš kaltintojų vaidmuo, sako abejojąs, ar Europos Žmogaus Teisių Teismui nušalintojo Lietuvos Prezidento skundas pasirodys priimtinas.
“Strasbūro Teismas nagrinėja žmogaus teisių pažeidimus. O čia mes susiduriame su šiek tiek kitokia situacija, kadangi kalbama apie Prezidentą kaip instituciją. Tad, manau, kad tas klausimas nėra Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre kompetencijoje”, - pareiškė J.Sabatauskas.
Tuo tarpu kitas Seimo narys, konservatorius Jurgis Razma, kuriam praėjusių metų pavasarį taip pat buvo kliuvęs kaltintojo R.Pakso apkaltoje vaidmuo, tvirtina gerbiąs nušalintojo Prezidento norą “pasitikrinti”.
“Neprognozuoju sėkmės Strasbūre Rolandui Paksui ir jo gynėjams, bet, žinoma, jeigu jie turi bent kokių nors ir minimalių abejonių, aš gerbiu tą norą pasitikrinti. Visiems bus naudinga, jeigu ir ten bus išsakytas toks pat požiūris. Tuomet bus mažiau spekuliacijų, kad jeigu štai būtų pasiskųsta Europos teismams, tuomet į apkaltos procesą būtų kitaip pasižiūrėta. Tvarkoj, labai gerai, kad ta galimybė bus patikrinta”, - sakė J.Razma.
Advokatai pakeitė poziciją
J.Sabatauskas tvirtina, kad jį nustebino vienas iš R.Pakso skundo argumentų dėl to, jog Konstitucinis Teismas neva peržengė savo kompetencijos ribas ir, tirdamas konstitucinės atsakomybės klausimus, įžengė į baudžiamosios teisės sferą.
“Kadangi Prezidentas Paksas nebuvo kaltinamas nusikaltimo padarymu, tai ir nebuvo kalbos apie baudžiamosios teisės normas. Atvirkščiai, kiekvieną kartą Prezidento atstovai, jo gynyba, patys reikalavo, kad apkaltos procesas būtų vykdomas pagal baudžiamojo proceso normas, bet į tokį jų reikalavimą nebuvo atsižvelgta. Jeigu jiems atrodo, kad kai kurie kaltinimai Prezidentui suformuluoti panašiai kaip ir Baudžiamajame kodekse, tai tik dėl to, kad buvo nagrinėjamos faktinės aplinkybės”, - tvirtino J.Sabatauskas.
Pasak parlamentaro, Konstitucinis Teismas neišvengiamai turėjo nagrinėti faktines aplinkybes, “nes būtent jas išsiaiškinus buvo galima nuspręsti, ar Prezidentas savo veiksmais pažeidė Konstituciją.
“Aš manau, kad beveik kiekvienu atveju, kai kalbama apie šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, yra didelė tikimybė, kad teks nagrinėti faktus, kurie gali patekti į baudžiamosios teisės sferą. Tad netikiu, kad šitas skundo argumentas Strasbūre suveiktų ir būtų reikšmingas”, - pritarė J.Razma.