Tuo tarpu KGB archyvus tyrinėjęs istorikas Arvydas Anušauskas tokį pasiūlymą pavadino "gana absurdišku". "Jeigu komisijos nariai paskaitytų Rusijos Užsienio reikalų ministerijos ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) interneto svetaines, tai sužinotų, jog jie KGB veiklą Baltijos šalyse laiko visiškai teisėta, kai mes ją laikome nusikalstama", - sakė A.Anušauskas.
"Toks kreipimasis į Rusiją atrodys ne tik keistai, bet ir nesuprantamai. Net ir Rusijos akyse jis atrodys gana absurdiškai", - sakė istorikas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata parlamentarų siūlymą pavadino "visišku absurdu".
"Vienas mūsų gyvenimo paradoksų - kuo giliau integruojamės į Vakarus, tuo dažniau atsisukame į Maskvą paprastais klausimais", - sakė R.Lopata.
Jis neabejojo, kad prašymas Maskvai įvertinti KGB rezervo veiklą pakenktų Lietuvos institucijų, pirmiausia - Seimo, autoritetui.
"Jeigu parlamentinės komisijos nariai nepasitiki atskirų istorikų vertinimu, tegu kreipiasi į kompetentingas ir autoritetingas komisijas, kurių Lietuvoje turime", - sakė politologas, sakydamas, jog turi galvoje prezidento Valdo Adamkaus dekretu 1998 metais įsteigtą Tarptautinę komisiją nacių ir sovietų okupacinių režimų pasekmėms įvertinti. Šioje komisijoje posėdžiauja autoritetingi ekspertai iš Lietuvos ir užsienio valstybių.
"O jeigu jau bus prašoma Maskvos išvadų, tai tegu parlamentarai nepamiršta paprašyti, kad Rusija kartu pridėtų Omsko ir kituose archyvuose saugomas KGB agentų, sovietinio genocido ir Holokausto vykdytojų bylas", - sakė R.Lopata.
Parlamentinės komisijos narys, konservatorius Rimantas Dagys, pasiūlė apsvarstyti galimybę kreiptis ir į Vakarų valstybes.
Išsiskyrus komisijos narių nuomonei, galiausiai nuspręsta palikti pačiai Užsienio reikalų ministerijai atsakyti, į kurias valstybes reikėtų kreiptis dėl informacijos apie KGB rezervo veiklą.
"Kreipsimės į URM, kad ji atsakytų, į kokias šalis galima kreiptis. Norime, jog šalys, kurios sutiks bendradarbiauti, duotų atsakymą kuo greičiau", - žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Skirmantas Pabedinskas.
S.Pabedinskas patvirtino, jog kai kurie komisijos nariai suabejojo Lietuvos istorikų objektyvumu. "Buvo tokių pasakymų", - patvirtino BNS S.Pabedinskas.
Seimas parlamentinei komisijai pavedė iki vasario vidurio nustatyti A.Valionio, A.Pociaus ir A.Pekeliūno įtraukimo į KGB rezervą aplinkybes, įvertinti, ar jų buvimas pareigose nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Komisijai taip pat pavesta išsiaiškinti, ar aukštuose postuose nėra daugiau KGB rezervistų. Nustačiusi tokius asmenis, Seimo komisija žada viešai paskelbti jų pavardes.
Pagal Lietuvos įstatymus, būti įrašytam į KGB rezervą nereiškia sąmoningo bendradarbiavimo su šia sovietų represine struktūra, tačiau visuomenėje diskutuojama, ar tokie asmenys turi moralinę teisę eiti aukštas valstybines pareigas.