"Tie dalykai mane sukrėtė galbūt labiau negu jus. Ką nors kaltinti ir teisti aš neturiu jokios moralinės teisės, tai yra teisėsaugos ir prokuratūros reikalas. Kol nėra kaltinamųjų išvadų, savo nuomonės aš negaliu reikšti", - tokiais žodžiais ketvirtadienį L. Gineika atsakė į žurnalistų klausimą, ar jis pats prisiima bent dalį atsakomybės. Apie galimą korupcijos reiškinį jo vadovaujamoje įstaigoje meras tikino nieko negirdėjęs.
"Mes vakar paprašėme mero atsistatydinimo. Padorus žmogus, mano nuomone, jau būtų atsistatydinęs. Jeigu pozicija truputėlį blaiviau vertintų save, patys atstatydintų merą ir administracijos direktorę, nes akivaizdu, kad keleri metai vyksta tokie nešvarūs, neskaidrūs dalykai", - žurnalistams komentavo opozicijai priklausantis Kauno rajono tarybos narys socialliberalas Artūras Orlauskas.
A. Orlausko teigimu, opozicijos balsų dar ilgai neužteks L. Gineikos atstatydinimui. "Kai kurie Tarybos nariai gauna reguliarią algą kaip mero padėjėjai. Galima būtų netgi traktuoti, kad jiems mokami pinigai už tai, kad jie balsuotų ir neverstų mero. Meras pats jiems moka atlyginimus", - paaiškino socialliberalas.
Beveik pusė savivaldybės darbuotojų žino apie korupcijos atvejus
Mero pavaduotojos konservatorės Nijolės Kliučienės trečiadienį surengtos anoniminės savivaldybės darbuotojų apklausos metu iš 69 anketas grąžinusių asmenų beveik pusė (23) atsakė, jog jiems yra žinomi korupcijos atvejai savivaldybėje. Aštuoniose anketose nurodyta, kad šis reiškinys yra pasklidęs ir mero institucijoje bei administracijos vadovybės aplinkoje.
Žurnalistų paklaustas, ar tokie darbuotojų įvertinimai turi pagrindo, rajono meras atsakė to nematąs. Šiuo metu suimto mero patarėjo V. Spruogio teiginį, kad su juo buvo politiškai susidorota, L. Gineika sakė negalįs pakomentuoti.
Ketvirtadienį prieš prasidedant rajono Tarybos posėdžiui meras perskaitė savo pareiškimą, kuriame jis sako imsiąsis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai, bei remsiąs kitų iniciatyvas susidorojant su tokiu reiškiniu. L. Gineika taip pat pažadėjo sudaryti visas sąlygas teisėsaugos institucijoms, kad į viešumą iškelti korupcijos atvejai būtų išaiškinti iki galo.
Antikorupcinė programa sulaukė kritikos
Po šio pareiškimo A. Orlauskas priminė, kad daugiau nei prieš metus rajono Taryba patvirtino antikorupcinę programą. Joje, anot A. Orlausko, sakoma, kad už korupciją savivaldybėje asmeniškai atsako meras. Todėl iškilus į viešumą galimiems kyšininkavimo atvejams, socialliberalo įsitikinimu, meras turėtų atsistatydinti.
Atsikirsdamas opozicijos priekaištams, L. Gineika tvirtino, jog antikorupcinė programa yra vykdoma, o po pastarųjų įvykių bus dar nuodugniau peržiūrėta ir sustiprinta.
Buvęs Kauno rajono meras socialdemokratas ir dabartinis opozicijos atstovas rajono Taryboje Petras Mikelionis pritarė A. Orlauskui, kad antikorupcinė programa visiškai neveiksminga. Tiesa, kyšininkavimu įtariami Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjas Robertas Ramoška ir savivaldybės Keleivinio transporto komisijos pirmininkas, Kauno rajono mero patarėjas bei Tarybos narys V. Spruogis dirbo savivaldybėje ir tada, kai meras buvo P. Mikelionis. V. Spruogis anuomet buvo vicemeras, o R. Ramoška, kuris priklauso socialdemokratų partijai, vadovavo tam pačiam skyriui.
"Tuomet signalų jokių nebuvo, arba jie buvo giliai pasislėpę, arba jų veikloje nebuvo tada tokių dalykų", - teigė buvęs meras, bet pridūrė, kad kyšininkavimas greičiausiai neatsirado staiga ir tik dabar.
Kauno rajono tarybos nariai pasiūlė sudaryti komisiją situacijai įvertinti, atlikti gyventojų apklausą bei užsakyti profesionalų tyrimą, objektyviai nustatysiantį tikrąjį korupcijos įsišaknijimo laipsnį savivaldybėje.
Kauno rajono tarybos Konservatorių frakcija dar praėjusių metų gruodį pagrasino savo partneriams valdančiojoje koalicijoje pasitraukti į konstruktyvią opoziciją, jei nepasikeis Tarybos darbo organizavimas. Bet kol kas apie tokį sprendimą nepaskelbė.
Konservatorių pasitraukimas nepakeistų jėgų santykio Taryboje. Iš 27 Tarybos narių dabartinės daugumos atstovų liktų 14. Tai 5 liberaldemokratai, 4 liberalcentristai, du krikščionys demokratai, du Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos nariai bei vienas nepriklausomas Tarybos narys. Jų mandatų vis dar užtektų sudaryti daugumą.