Teismas sprendimą priėmė 60-ųjų mirties Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinių išvakarėse. Į gedulingus šios sukakties renginius atvyks 45 pasaulio valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai.
Nuosprendį pilietybės atėmimo byloje paskelbė Teisingumo departamentas JAV sostinėje Vašingtone. Teismo procesas vyko sausio 10-12 dienomis.
"Padedami tokių kolaborantų kaip V. Zajanckauskas, naciai išžudė milijonus žydų. Šis sprendimas dar kartą įrodo valdžios ryžtą siekti teisingumo ginant holokausto aukas", - pareiškė teisingumo ministro patarėjas Christopheris Wray.
Bostono teismas nustatė, kad V. Zajanckauskas nuo 1942 metų vidurio iki 1945 metų kovo mėnesio tarnavo nacių SS būriuose. Jis dirbo sargybiniu Travnikų mieste nacių okupuotoje Lenkijoje, vėliau buvo paaukštintas į sargybinių instruktoriaus pareigas.
Teismas, remdamasis Vokietijos karo meto dokumentais, rado "aiškių, įtikinančių ir nedviprasmiškų įrodymų", kad V. Zajanckauskas su Travnikų miesto būriu buvo nusiųstas į Varšuvą dalyvauti miesto geto likvidavimo operacijoje. Čia karo metu buvo kalinama apie 40 tūkst. žydų.
Pamažu žudant ar siunčiant gete esančius asmenis į koncentracijos ir darbo stovyklas, iki 1943 metų gegužės getas ištuštėjo. Būriai, kuriuose tarnavo lietuvis, saugojo žydus, kad jie nepabėgtų iš geto, prižiūrėjo perėjimo kvartalą ir lydėjo traukinius, kuriais buvo tremiami žydai.
"Varšuvos geto likvidavimas, prie kurio prisidėjo ir V. Zajanckauskas su savo vyrais, istorijoje išliks kaip vienas žiauriausių ir labiausiai pagarsėjusių įvykių, liudijantis Trečiojo reicho žiaurumus. Masiškai buvo žudomi nekalti žydų vyrai, moterys ir vaikai", - teigė 1979 įsteigto Teisingumo departamento padalinio specialiesiems tyrimams (OSI) direktorius Eli Rosenbaumas.
OSI kaltais dėl bendradarbiavimo su naciais pripažino 96 žmones, dar 170 uždraudė atvykti į Jungtines Valstijas.