Šiomis žinutėmis agituojama paremti Vilniaus mero partijos „Taip“ iškeltą iniciatyvą mažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101. A. Zuoko bendražygiai dievagojasi, kad SMS žinutės su „virusu“ – ne jų darbas, o rinkimų prievaizdai dėl šios agitacijos pradeda tyrimą ir ragina nesinaudoti tokiomis agresyviomis priemonėmis.
A.Zuoko bendražygiai: tai ne mūsų darbas
A. Zuoko partija prisiekinėja, kad SMS žinutės su „virusu“, kviečiančios užsukti į „Taip“ interneto svetainę, nėra dalis partinės agitacijos paremti Seimo mažinimo idėją. Esą patys „Taip“ nariai nustebo gavę tokio turinio žinutes į savo mobiliuosius telefonus.
„Ši žinutė pasiekė ir referendumo iniciatorius. Tai nėra referendumo organizatorių iniciatyva. Kadangi referendumo idėją palaiko dauguma Lietuvos gyventoju, greičiausiai tai yra visuomenės iniciatyva“, - DELFI teigė vienas „Taip“ lyderių, Vilniaus tarybos narys Miroslavas Monkevičius.
„Virusinių“ SMS teisėtumo jis nesiėmė vertinti. „Visų visuomenes iniciatyvų mes negalime kontroliuoti. Mums labai svarbu, kad viskas vyktų pagal įstatymus ir nepakenktų referendumo rezultatams. To prašome ir idėją palaikančių Lietuvos žmonių“, - pridūrė M. Monkevičius.
VRK pradeda tyrimą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Liutauras Ulevičius, iš DELFI sužinojęs apie „virusines“ SMS, iniciavo tyrimą dėl tokio pobūdžio agitacijos teisėtumo. VRK specialistai jau aiškinasi, kas ir kieno užsakymu bombarduoja rinkėjus šiomis žinutėmis.
L. Ulevičius DELFI teigė, jog tokia agitavimo forma – pernelyg agresyvi. Pasak jo, jaunimas veikiausiai be vargo supras, kad jokio viruso žinutėje nėra, tačiau tarp vyresnio amžiaus žmonių, ne taip gerai susipažinusių su technologijomis, tai esą gali sukelti paniką.
„Pati forma man, iš pirmo žvilgsnio, atrodo kritikuotina. Panikos skleidimas tikrai nėra tinkamas būdas agituoti už bet kokią politinę idėją. O su tokiu grasinimu, gal ir netiesioginiu, tai nėra priimtina forma“, - kalbėjo VRK narys.
Anot jo, jei vis dėlto paaiškėtų, kad „virusinės“ SMS yra A. Zuoko partijos užsakymas, tektų patikrinti, kaip tokia agitacija yra finansuojama. „Antras dalykas – pati forma. Jeigu tai yra agresyvi agitacija, sakyčiau, tai irgi gali būti tyrimo objektas“, - reziumavo L. Ulevičius.
Baudos už tokius „virusus“ negresia
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) konstatuoja, kad jokio pavojaus, išskyrus žmonių apmulkinimo riziką, tokios žinutės nekelia.
„Vartotojai kartais sureaguoja į tokio tipo žinutes ar elektroninio pašto pranešimus ir elgiasi pagal nurodytas instrukcijas. Ši žinutė – „Hoax“ tipo „virusas“ paprastai rimtų problemų nesukelia, nes greitai suprantama jos klasta. Tokiame laiške dažniausiai nėra jokios žalingos programos (viruso), kuri galėtų užkrėsti jūsų kompiuterį ar telefoną, tačiau jame yra išgalvoto viruso ar kitokio pavojaus aprašas, kurio tikslas yra įbauginti laiško gavėją ir priversti jį šią žinią persiųsti toliau. Tokie apgaulingi virusai-laiškai plinta, naudojantis žmonių patiklumu ar žaidžiant jų jausmais. Jų platintojais tampa patys vartotojai, persiunčiantys laiškus apie neva puolančius virusus. Tokie virusai neplinta patys ir neapkrauna serverių – jie įtikina tai padaryti patį vartotoją“, - DELFI teigė RRT atstovė Rasa Karalienė.
„Tokiomis priemonėmis žmonių naivumą ir budrumą bandoma patikrinti gana dažnai. Dėl to visada raginame žmones būti budriems, tikrinti gaunamų pranešimų turinį, įvertinti siuntėją ir kitas susijusias aplinkybes ir nepasiduoti pagundai platinti jų kitiems“, - pridūrė pašnekovė.
Pasak jos, Elektroninių ryšių įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai sankcijų už tokio pobūdžio žinutes nenustato. Tačiau Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė už neteisėtą duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugos pažeidimą elektroninių ryšių srityje.