Trečiadienį vidurdienį prasidėjusiame pikete dalyvavo maždaug pusšimtis žmonių, tarp kurių buvo ir Kovo 11-sios akto signataras, Nacionalinės centro partijos pirmininkas Romualdas Ozolas bei Lietuvių tautininkų sąjungos Vilniaus valdybos pirmininkas Gintaras Songaila, žinomas sovietų disidentas Antanas Terleckas.
Šiuo metu Meksikoje poilsiaujantis prezidentas nėra apsisprendęs, ar vykti į Maskvą dalyvauti pergalės prieš nacistinę Vokietiją 60-mečio minėjime.
Tuo tarpu Latvijos, kuri suinteresuota pasirašyti su Rusija sienos sutartį, prezidentė Vaira Vykė-Freiberga jau apsisprendė vykti į Maskvą. Manoma, jog į Maskvą nuspręs vykti ir Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis.
Baltijos valstybių vadovų apsisprendimą dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kvietimo komplikuoja tai, kad SSRS pergalė prieš nacių Vokietiją 1945-aisiais tapo naujos, pusę amžiaus trukusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos pradžia.
Pikete prie Prezidentūros tautinės partijos taip pat prašė prezidentą inicijuoti prieštaringų vertinimų sukėlusio Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisas. Sausio 1-ąją įsigaliojęs teisės aktas nustato 70 metų apribojimą susipažinti su buvusių sovietų slaptųjų tarnybų dokumentais.
Iki šiol įstatymai nenumatė jokio ribojimo.
Šis piketas buvo ketvirtasis, kuriame tautininkai protestavo prieš priėjimo prie archyvų apribojimo. Kitą akciją planuojama surengti vasario 16-ąją.