TV3 teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė iki 2004 m. panaudos teise valdė 61 ha dydžio ketvirčio milijardo litų vertės sklypą sostinėje. Pagal šią teisę, sostinės savivaldybė nebuvo sklypo tikroji šeimininkė ir be Vyriausybės pritarimo negalėjo to sklypo kam nors perleisti ar suteikti kam nors į jį užstatymo teisių. Tačiau miesto administracija 2003 gruodį pasirašė neteisėtą sandorį su “Rubicon group”, pagal kurį užstatymo teise sklypas atiteko su šia bendrove siejamai privačiai įmonei “Ogmios astra”.

Anot TV3, sklypo istorija susidomėjus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Generalinei prokuratūrai, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ieškoti būdų, kaip tapti tikrąja sklypo šeimininke, kad pasirašytas sandoris nebūtų laikomas neteisėtu.

Tuo tarpu savivaldybės Teisės ir personalo departamento direktorius Jovitas Elzbergas neigia, kad savivaldybė sklypą privačiai bendrovei perleido neteisėtai.

“Mes laikėmės visų galiojančių teisės aktų - ne tik įstatymų, bet ir poįstatyminių aktų, tarėmės su kitomis institucijomis – pradedant Teisingumo ministerija, baigiant atskirais advokatais. Tiek mes, tiek investuotojai esame suinteresuoti, kad projektas būtų visiškai teisėtas”, – DELFI teigė J. Elzbergas.

Sklypas perleistas jau su privačios įmonės pastatu

Pasak TV3, premjero A. Brazausko vyriausybė apie neteisėtai miesto administracijos ir “Rubicon group” sudarytą sandorį žinojo. Apie tai Ministrų kabinetą informuodavo tie patys STT bei Generalinės prokuratūros pareigūnai. Ar gali Vyriausybė sklypą atiduoti savivaldybei, tuomet suabejojo ir keli ministrai. Mat pagal Žemės įstatymą, Vyriausybė negali perleisti Vilniaus miesto savivaldybei tokio žemės sklypo, kuriame stovi kokios nors privačios įmonės pastatai. Šiuo atveju tame sklype jau dygo "Siemens arena".

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžia, kad vyriausybė turėjo atsižvelgti į tai, į ką atkreipė dėmesį STT, Žemės ūkio ministerija – tame sklype jau prieš pusę metų buvo stovėjo “Rubicon Group” statinys, registruotas Registrų centre.

Kaip DELFI sakė parlamentaras, STT pora mėnesių anksčiau jau buvo atkreipus dėmesį, kad dalis perduodamo sklypo ir ten stovintis statinys jau buvo įkeisti Ūkio bankui. Be to, greitai tapo akivaizdu, kad savivaldybė žemę pradėjo planuoti kitai paskirčiai – gyvenamųjų namų ar ofisų statybai.

TV3 teigimu, vyriausybė Vilniaus miesto savivaldybei valdymo teises į ketvirčio milijono litų vertės sklypą suteikė su sąlyga, kad pastarajame žemės sklype būtų statomi tik visuomeninės paskirties pastatai. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė su bendrove “Rubicon group” sutarė, kad jos ieškos būdų, kad dešimtyje hektarų to sklypo būtų pastatyti gyvenamieji pastatai.

J.Elzbergas teigia, kad apie gyvenamąją statybą sklype kol kas nekalbama, sklypo paskirtis kol kas nėra pakeista, o naudojimo būdas ir pobūdis yra nustatytas detaliuoju šiuo metu galiojančiu planu.

“Apie gyvenamąją statybą dar nieko nėra nuspręsta. Kol kas tai yra diskusija. O diskutuoti galima apie daug ką. Norint kalbėti apie gyvenamąją statybą reikės kalbėti apie daugelį klausimų – tiek teisinių, tiek planavimo. Dar daug reikėtų padaryti, kad būtų leista gyvenamoji statyba, ir kad ji būtų teisėta. Bet šiandien tai tėra diskusija – jokio įsipareigojimo dėl gyvenamosios statybos nėra”, - DELFI tvirtino J.Elzbergas.

Pasak premjero atstovės spaudai Nemiros Pumprickaitės, tokį “Rubicon group” ir Vilniaus savivaldybės susitarimą reikėtų laikyti labiau “deklaratyvaus pobūdžio sprendimu”, kuriam nereikia teikti per daug reikšmės.

“Pagal galiojantį teritorinį planavimo įstatymą yra labai daug teisinių procedūrų, kurias reikėtų atlikti tam, kad būtų galima pradėti gyvenamųjų namų statybas. Vilniaus tarybos sprendimą reikėtų daugiau vertinti kaip deklaraciją, galimybių nagrinėjimą. Pagal dabar galiojantį Žemės įstatymą gyvenamieji namai dabar ten negalėtų būti statomi. Vėl reikėtų vyriausybės sprendimo. Todėl iš principo triukšmas kilęs dėl nieko”, – teigia premjero atstovė spaudai.

Tačiau Vyriausybė vis tiek 2004 birželio 21 dieną pasirašė nutarimą, kuriuo visos teisės į minėtą sklypą iš tiesų buvo perleistos Vilniaus savivaldybei, teigia TV3 Žinios.

Tirdama “Rubicon” veiklą STT pastebėjo pažeidimų

STT vadovas Povilas Malakauskas teigia, kad atliekant vadinamosios Vilniaus mero bylos tyrimą, buvo tiriama ekonominė “Rubicon group” veikla. Tyrimo metu buvo pastebėti keleto įstatymų pažeidimai, apie kuriuos buvo informuota Generalinė prokuratūra ir Vyriausybė.

“Tiriant ekonominę veiklą, buvo gauta informacija dėl galimų pažeidimų, suteikiant 60 ha sklypą. Ta informacija buvo perduota Generalinei prokuratūrai su tikslu teisiškai įvertinti. Apie tai buvo informuota ir Vyriausybė”,- DELFI sakė P. Malakauskas.

Vyriausybė mano pasielgusi teisingai

Ministras pirmininkas TV3 sakė esąs įsitikinęs, kad Vyriausybė, pasirašydama nutarimą, elgėsi teisingai ir jokių klaidų nepadarė.

“Klausimas buvo svarstomas Vyriausybėje ir buvo svarstomas ne vieną kartą. Buvo priimtas sprendimas, kad galima sklypą perleisti nepažeidžiant jokių įstatymų, tad šiuo nutarimu Vyriausybė įstatymų nepažeidė”, – DELFI teigė premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė.

“Už tai, ką neteisėto padarė savivaldybė, ne Vyriausybė turi atsakyti, o tam yra teisėsaugos struktūros, kurios turi nuspręsti, ką ji darė blogai. Bet pats Vyriausybės sprendimas atitinka visus įstatymus”, – tikino ji. Vilniaus miesto savivaldybės Teisės ir personalo departamento direktorius J.Elzbergas teigia, kad vyriausybės nutarimas buvo derinamas su Teisingumo ministerija, kuri atsako už teisinę pusę, bei vyriausybės teisininkais.

Bendrovei “Rubicon group” atitekusio sklypo istorija susidomėjo Seimo Audito komitetas. Komiteto nariai kreipėsi į Valstybės kontrolę, Aukščiausiąjį teismą, kad jie nustatytų, ar privati bendrovė iš tiesų teisėtai naudojasi sklypu. Komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus teigimu, prasidėjus sesijai neatmestina galimybė, kad parlamentas arba Audito komitetas kreipsis į Generalinę prokuratūrą.