Vilniaus apygardos teismo duomenimis, per laikotarpį nuo birželio 18 d. iki rugsėjo 7 d., Darbo partijos byloje paskelbus pertrauką, kolegijos pirmininkė ir pranešėja Daiva Pranytė-Zalieckienė, nariai Arūnas Kisielius ir Daiva Kazlauskienė bei atsarginis teisėjas Stasys Punys dalyvavo arba dalyvaus vidutiniškai 60-yje teismo posėdžių, pusėje iš jų – kaip kolegijos nariai. Šiuo laikotarpiu nagrinėjama vidutiniškai po 20 bylų, esančių minėtų teisėjų žinioje.

Bylą sudaro 155 tomai ikiteisminio tyrimo medžiagos, apklaustinų asmenų sąraše – 330 asmenų. Įspūdinga, bet ne rekordas. Svarbiau kas kita. Pirmąkart šalies istorijoje kaltinamuoju tapo politinė, buvusi net valdančiąja, partija. Kartu su ja teisiami ir du jos vadovai – Lietuvos ir Europos parlamentų nariai. Teisiami tik po ilgų procedūrų panaikinus jų turėtą teisinį imunitetą. Byla teisme buvo gauta 2008 m. balandžio 14 d., kitą dieną – sudaryta teisėjų kolegija. 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuris paskirtas 2008 m. birželio 18 d. Byloje esančius įrodymus tirti pradėta 2011 m. spalio 17 d., prokuroras pradėjo skaityti kaltinamąjį aktą. 2012 m. vasario 27 d. apklausti penki pirmieji liudytojai (šiuo metu – 65, penktadalis).

Apie nuolat ir ilgai sergančias kaltinamąsias (vienai iš jų teismas skyrė ambulatorinę kompleksinę teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizę, kitai – paskirtą kardomąją priemonę pakeitė į suėmimą) ir kitose bylose užsiėmusius advokatus, apie kaltinamųjų gynėjų keitimą ir panašią taktiką visuomenė yra prisiklausiusi nemažai.

2011 m. balandžio 11 d. byloje buvo paskirtas atsarginis teisėjas. Vengiant vilkinimo, kai į bylą stoja naujas advokatas, 2012 m. vasario 20 d. kaltinamiesiems paskirti valstybės gynėjai. Siekiant bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką, pernai rugsėjo 5 d. buvo suplanuoti 2012-ųjų pirmojo pusmečio posėdžiai, vykstantys kiekvieną pirmadienį, o 2011 m. spalio 24 d. – sudarytas papildomų posėdžių penktadieniais grafikas.

Apie posėdžių planus buvo informuota Nacionalinė teismų administracija, turinti pasirūpinti, kad kiti šalies teismai tomis dienomis neskirtų posėdžių, kuriuose dalyvauja Darbo partijos bylos gynėjai. Vadovaujantis Teismų tarybos 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu „Dėl teismo posėdžių koordinavimo didelės apimties bei sudėtingose bylose tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, tokia praktika nėra naujiena.

„Planuojant posėdžius ir skelbiant byloje pertrauką jokio spontaniškumo nebuvo, – sakė teisėja D. Pranytė-Zalieckienė. – Antrojo šių metų pusmečio posėdžių grafiką, beje, kaip ir ankstesnį, sudarėme dar pernai rugsėjį. Turėjome atsižvelgti į visų proceso dalyvių užimtumą, jų iš anksto suplanuotas atostogas, taip pat į kolegijos narių darbo krūvį nagrinėjant kitas baudžiamąsias bylas“.

Tačiau viešojoje erdvėje mėginama formuoti nuomonę, kad palikę sudėtingą bylą teisėjai netikėtai kone trims mėnesiams išėjo atostogauti. Tai, kad tuo laiku šios kolegijos nariai nagrinėja kitas bylas, jose priiminėja baigiamuosius teismo aktus, mažai kam rūpi.

„Noriu užtikrinti, kad teisėjų kolegija imasi visų įmanomų priemonių, kurios neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, kad ši didelės apimties ir platų atgarsį visuomenėje kelianti byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau“, – įsitikinusi sakė teisėjų kolegijos pirmininkė D. Pranytė-Zalieckienė.