Kaip informuoja frakcija, kreipimesi parlamentarai nurodo, kad šiuo metu Seime de facto dirba 139 parlamentarai. Taigi, jų nuomone, Konstitucijos keitimo įstatymo projektui priimti užtenka 93 už projektą pasisakiusiųjų balsų. Tuomet jie siūlo laikyti, kad Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui buvo pritarta.
Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Rimanto Jono Dagio, Konstitucijos 148 straipsnyje nustatyta, kad „Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas“.
Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 171 straipsnyje. Tačiau, kreipimosi autorių nuomone, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seimą sudaro ne 141, o 139 nariai.
DELFI primena, kad Seimas antradienį sprendė dėl Konstitucijos pataisos, reglamentuojančios šeimos sampratą. Siūlyta nustatyti, kad šeima sudaroma santuokos pagrindu, o santuoka – „laisvu vyro ir moters sutarimu“. Tiesa, Konstitucijos pataisoje taip pat siūlyta numatyti, jog šeima „taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Tačiau Seimas tokį Konstitucijos perrašymo variantą atmetė.
Šeimos sampratos pakeitimui pritrūko vieno balso. Norint priimti tokią Konstitucijos pataisą, buvo reikalinga ne paprasta Seimo dauguma, o bent 94 parlamentarų balsai. Surinkus tokį balsų kiekį, Seimas dėl šeimos sampratos būtų turėjęs balsuoti dar kartą, ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
J.Sabatauskas: nereikia ieškoti smegenų ten, kur jų nėra
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, socialdemokratas Julius Sabatauskas, iš DELFI sužinojęs apie tokį konservatorių skundą, neslėpė nuostabos. Anot jo, viskas daugiau negu aiškiai nusakyta Konstitucijoje, ir nėra jokių abejonių, kad pagrindinio šalies įstatymo pakeitimui reikalingi 94 Seimo narių balsai, nepriklausomai nuo to, kiek yra laisvų parlamentarų kėdžių.
„Nieko sau. Visiškai juokinga man. Žinoma, juokinga. Yra Konstitucijoje aiškiai nustatyta, koks skaičius parlamentarų turi balsuoti už Konstitucijos pataisą. Čia kažkokių fantomų ieškojimas. Pačiam Konstitucijos tekste aiškiai pasakyta“, - DELFI sakė J. Sabatauskas.
Pašnekovas pacitavo Konstitucijos 148 straipsnio antrąją dalį:
„Konstitucijos pataisos dėl kitų Konstitucijos skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.“
„O Seimo narių skaičius yra nustatytas Konstitucijoje. Taškas. Tai, kad realiai, fiziškai nėra dviejų Seimo narių, nereiškia, kad Konstitucijos pataisų priėmimo norma sumažėja. Yra Konstitucijoje nurodytas Seimo narių skaičius. 55 Konstitucijos straipsnis: „Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“, - dar vieną Konstitucijos straipsnį pacitavo J. Sabatauskas.
Pasak jo, konservatorių kreipimasis į etikos sargus atrodo absurdiškai. „Skundas – ieškojimas sliekų. Pasakyčiau dar gražiau, bet čia būtų iš tos dainelės – nesinori. Neieškokit smegenų tam tikroje vietoje“, - ironizavo J. Sabatauskas.
Anot jo, jei konservatoriams kyla klausimų dėl balsų skaičiaus, nustatyto Konstitucijoje, į šiuos klausimus atsakyti gali ne etikos sargai, o nebent Konstitucinis Teismas (KT).
Beje, būtent po KT sprendimo, kuriuo 2008 m. patvirtinta šeimos koncepcijos samprata pripažinta antikonstitucine, imtasi šio nepavykusio mėginimo perrašyti pagrindinį šalies įstatymą.
Gali kreiptis ir į KT
Beje, konservatoriai kreipimosi į KT galimybės neatmeta.
„Čia, matyt, yra tam tikras filosofinis ginčas. Ar Seimo narių skaičius yra toks, koks parašytas (Konstitucijoje – DELFI), ar Seimo narių skaičius yra toks, koks yra realus. Nes šiai dienai realių Seimo narių yra 139. Tai galioja ir visiems kitiems priimamiems sprendimams. Klausimas, kaip čia traktuoti. Manau, kad čia turėtų gal būti Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Galų gale, gal ir kreipimasis į KT“, - DELFI sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, konservatorius Paulius Saudargas.
Pasak jo, konservatoriai nekvestionuoja Konstitucijoje nustatyto Seimo narių skaičiaus, tačiau esą iškyla „interpretacijos klausimas“ dėl balsavimui reikalingo parlamentarų skaičiaus. „Suprantama, kad yra 141 renkamas Seimo narys. Yra galimybė tiek išrinkti. Bet jeigu Seimo narys miršta ir nėra kitas išrenkamas, vadinasi, nėra Seimo nario. Mandatas neegzistuoja. Čia galbūt yra tam tikras precedentas. Kai mes jį išspręsime, galbūt susiformuos teisinė praktika“, - aiškino P. Saudargas.