Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto docento lituanisto R.Kudirkos veikalas „Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodynas“ nėra pirmasis bandymas apžvelgti šnekamosios kalbos žargoną.
Jau anksčiau buvo išleista panašaus žanro Egidijaus Zaikausko knyga. Bet kauniečio nenorminės kalbos tyrimai daug išsamesni, o svarbiausia – R.Kudirka kalinių žargoną, keiksmažodžius užrašinėjo tiesiogiai bendraudamas su narkomanais, vagimis, narkotikų prekeiviais.
Klausiamas, ar kauniečių žargonas kuo nors išsiskiria iš visoje Lietuvoje vartojamo, R. Kudirka teigė, kad „kalinių žargonas turbūt nėra kuo nors ypatingas. Vagių kalba ir Rusijoje, ir Lietuvoje pagrįsta rusų ir žydų (ivrito) kalbos žodžiais. Bet iš tiesų yra žodžių, kuriuos vartoja tik kauniečiai. Pavyzdžiui, žvejų žargono žodis „leščius“ (karšis). Jį vartoja tik Kauno žvejai. Tokia anekdotinė situacija: kaunietis žvejys rodo savo bičiuliui iš kito miesto pagautus karšius sakydamas, aure, kokie gražūs leščiai. Anas stebisi: „Ale kokie panašūs į karšius!“ Senas, baigiąs išeiti iš apyvartos žargonizmas „hara“ (degtinė) taip pat žinomas daugiausia Kaune.”
Mokslininkas teigia, kad nepriklausomybės metais Kaune nesumažėjo slaviško žargono.
„Nesvarbu, kiek metų statybininkas lenkė nugarą Airijoje, betoną jis vis tiek maišo „mešalke“, miškininkas medžius pjauna „družba“, nors ant pjūklo aiškiai parašyta „Husqvarna“”, - teigė jis.