Serbas rinkimus laimėjo trapia persvara. Už V. Jeremičių balsavo 99 asamblėjos nariai, už D. Čekuolį – 85.
V. Jeremičiaus išrinkimas – tik penktasis atvejis, kai šalis narė pažeidžia organizacinę taisyklę nekonkuruoti su iš anksto regioninėje valstybių grupėje iškeltu kandidatu. Tokiu kandidatu nuo Rytų Europos regiono, perimančio vadovavimą JTGA, turėjo tapti D. Čekuolis.
D. Čekuolis nekelia simpatijų Rusijai. Lietuvos diplomatas Kremlių papiktino savo pareiškimu, esą Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai „neatnešė laisvės“ ir reiškė sovietinę okupaciją.
Rusijos atstovyė Juntgtinėse Tautose neslėpė nepasitenkinimo šiais Lietuvos diplomato žodžiais.
„Nuo pat pradžios atvirai sakėme lietuviams, kad negalime paremti kandidato į Generalinės Asamblėjos pirmininko postą, kuris nesupranta pergalės prieš nacizmą svarbos“, - naujienų agentūrai „Reuters“ kovą teigė Rusijos atstovai.
A.Ažubalis rinkimus vertina palankiai
Trapi serbo pergalė Lietuvai yra geras rezultatas, mano užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Anot jo, gausi tarptautinė parama Lietuvai Generalinės Asamblėjos pirmininko rinkimuose yra įrodymas, kad Lietuvos užsienio politika pripažįstama pasauliniu mastu.
„Ir dvišaliuose santykiuose, ir pirmininkaudami tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip ESBO ir Demokratijų Bendrija, renkamės etišką laikyseną ir konsensuso paieškas. Esu įsitikinęs, kad tai vienintelis patikimas būdas stiprinti tarptautinės bendruomenės tarpusavio supratimą“, - penktadienį išplatintame pranešime teigia A. Ažubalis.
Be to, anot jo, rinkimų į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininko pareigas kampanija sustiprino Lietuvos kaip aktyvios ir atsakingos tarptautinės bendruomenės narės įvaizdį.
V.Jeremičiui laimėti padėjo Rusijos parama
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Lietuvos atstovo, kurio kandidatūra Jungtinėse Tautose buvo vertinama labai palankiai, pralaimėjimas pirmiausiai sietinas su „Serbijos kandidato rinkimine kampanija, nukreipta prieš Lietuvą bei jos kandidatą, ir Lietuvos kandidatūrą atvirai priešiškai vertinusios Rusijos visokeriopa parama Serbijos atstovui“.
Lietuvos kandidatą šiuose rinkimuose rėmė ne tik įtakingos Europos Sąjungos, Vakarų pasaulio valstybės, bet ir nemaža dalis Afrikos, Azijos bei Lotynų Amerikos valstybių. Pažymėtina ir tai, kad dauguma Serbijos kaimynių taip pat parėmė Lietuvos kandidatą.
Pagal egzistuojančią praktiką, į JTGA pirmininko postą paeiliui kandidatuoja vienos iš penkių regioninių valstybių grupių iškeltas atstovas. Kadangi kiekviena valstybių grupė kandidatą į pirmininko pareigas siūlo kartą į penkerius metus, šalys apie savo ketinimus siekti šių pareigų praneša iš anksto. Rytų Europos grupei priklausanti Lietuva dar 2004 m. pranešė kitoms grupės narėms, kad teiks savo kandidatą į JTGA 67-sios sesijos pirmininkus, ir jokia kita valstybė, iki Serbijai prieš pusmetį sulaužant nusistovėjusią taisyklę, nepareiškė noro siekti šių pareigų. Rusija su Serbija vetavo balsavimą regioninės grupės viduje ir pareikalavo balsavimą perkelti į JTGA.
D. Čekuolio ir V. Jeremičiaus akistata – pirmasis atvejis po maždaug 20 metų, kai JT Generalinės asamblėjos pirmininkavimą perimantis regionas neranda bendro sutarimo dėl vieno kandidato. Rytų Europa, perimanti Generalinės asamblėjos vairą, asamblėjai teikė du kandidatus, mat nei lietuvis, nei serbas nepanoro nusileisti.
Serbijos diplomatijos šefas V. Jeremičius į kovą dėl Generalinės asamblėjos pirmininko posto įsitraukė tik šiemet. Daugeliui diplomatų šis serbo sprendimas pasirodė gana netikėtas.
Oficialioji Maskva atvirai deklaravo palaikymą V. Jeremičiaus kandidatūrai.