„Aš manau, kad strateginės partnerystės praradimas su Lenkija yra didžiausias mūsų užsienio politikos praradimas, tai kapitalinė mūsų klaida, kuri įvyko prezidentaujant būtent D. Grybauskaitei“, - teigė R. Lopata.
Tarptautinių santykių ekspertas taip pat sako, kad D. Grybauskaitės užsienio politikoje bei metiniame jos pranešime trūksta transatlantizmo, tai yra bendradarbiavimo su JAV, be to, jis sako nesuprantąs prezidentės „nukaldinto“ termino – išmanioji diplomatija.
„Konceptualia prasme man įdomiausia dalykas yra naujas terminas, kurio iki šiol mes neturėjome – išmanioji diplomatija. Ką jis gali reikšti? Aš prisimenu Zbigniewą Brzezinskį, kuris po krizės Irane buvo pareiškęs, kad JAV apskritai vertėtų atsisakyti ambasadų, kadangi žengiame į elektronikos amžių ir viską galime tvarkyti elektroniniais laiškais. Tai ar ta išmanioji diplomatija reiškia išmaniuosius telefonus ar ką kita?“, - DELFI teigė politologas.
Tačiau mokslininkas sako sutinkąs su šalies vadove dėl NATO gynybos planų patvirtinimo Baltijos šalims bei Branduolinio ir Energetinio saugumo centrų įkūrimo Lietuvoje – jo teigimu, tai tikrai Lietuvos užsienio politikos sėkmė.
„Galima daug kur pritarti prezidentei, ypač kai kalbama apie tai, jog NATO paruošė gynybinius planus, kai kalbama apie branduolinę saugą ir centrus, kurie buvo įkurti, bet man atrodo, kad, nepaisant šitų pagirtinų žodžių, trūksta transatlantizmo“, - sakė R. Lopata.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, jog D. Grybauskaitė gana įsakmiai apibrėžė Lietuvos geopolitinę orientaciją į Vakarus per Šiaurės šalis, nors paprastai šalies geopolitinė orientacija nustatoma diskusijomis. R. Lopatai kilo klausimas ir dėl šalies vadovės teiginio, esą jai nereikia įvairių ceremonijų, reikia tik konstruktyvaus dialogo. Jo teigimu, tokie susitikimai yra viena rafinuočiausių diplomatijos formų, todėl neaišku, kodėl prezidentė jiems tokia priešiška.
„Man atrodo, kad kaip tik ceremoniniai susitikimai yra viena iš rafinuočiausių diplomatijos priemonių, dažniausiai juose būna aptariami vertybiniai interesai ir panašiai“, - svarstė R. Lopata.
„Šiuo aspektu išmaniosios diplomatijos terminas įdomus, bet keliantis daug abejonių, po kuriuo, matyt, slepiasi tai, ko prezidentė nelinkusi prisiminti – neišnaudotų galimybių būtent ceremoniniams susitikimams. Iš čia kyla kitas klausimas, ar tas neišnaudojimas tokių ir panašių dalykų leidžia teigti, kad mes turime daug draugų?“, - teigė mokslininkas.