Palangos gelbėtojai savo kontoroje išdidžiai demonstruoja prieš trejus metus privačios firmos išduotus naro sertifikatus, suteikiančius teisę panerti po vandeniu. Tačiau jie, pagal mūsų šalies įstatymus, nesuteikia teisės nei gelbėti, nei gaivinti skenduolių, nei rengti povandeninių darbų specialistų.

Tiesa, tie popieriai turėtų šiokią tokią vertę, jei būtų paisoma Lietuvos teisės aktų. Pagal juos asmenys, įgiję naro kvalifikaciją ne mūsų šalyje, turi būti atestuojami mokymo įstaigose, turinčiose leidimą rengti povandeninių darbų specialistus pagal profesinio mokymo programas. Tačiau tokių dokumentų apie išklausytą programą Palangos gelbėtojų biure nėra.

Formaliai vertinant, šiuo metu Palangos paplūdimiuose skęstančiuosius gelbėti ir jiems suteikti pirmąją pagalbą turi teisę vienas asmuo. Tačiau jis gyvena Kaune ir dirba to miesto Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos naru-gelbėtoju.

Praėjusią savaitę didžiausiu kurortu save tituluojančios Palangos savivaldybė išplatino pranešimą, kad jos paplūdimiuose jau ištisą parą budi gelbėtojai, kurie pasirengę skubėti jums į pagalbą dieną ir naktį. Tačiau šeštadienį prieš aušrą nuo Palangos tilto į jūrą įkrito žvejys.

Greta buvę jo kolegos iki pamėlynavimo rinko trumpąjį skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos telefono numerį 1509, kuris išdidžiai švietė prie tilto turėklų, tačiau bergždžiai - jis pradės veikti tik nuo birželio. Teko rinkti bendrąjį pagalbos numerį 112 ir atvykę ugniagesiai išgriebė šlapią meškeriotoją.

Praėjusių metų pavasarį Palangos merijos skelbtą penkerių metų trukmės konkursą žmonių gelbėjimo vandenyje paslaugoms pirkti laimėjo Palangos miesto vandens motociklų klubas (VMK). Šiam klubui per keturis mėnesius kasmet iš kurorto biudžeto bus mokama po 217,8 tūkst. litų.

Formaliai vertinant, šis klubas negalėjo laimėti konkurso, kadangi tuo metu jame nebuvo nė vieno asmens, galinčio teikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą. Tikriausiai tik sutapimas, kad šiam klubui direktoriauja savivaldybės Tarybos narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Julius Tomas Žulkus.

Kitas liberalsąjūdietis Bronius Martinkus, to paties J. T. Žulkaus pavaduotojas partijoje, Palangos savivaldybės administracijoje dirbantis direktoriaus pavaduotoju, buvo tas žmogus, kuris klubą ir išrinko konkurso laimėtoju.

Šio fakto sutapimu nepalaikė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, pernai paskelbusi, kad B. Martinkus supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Nepaisant to, Palangos VMK ir šiemet rūpinsis skęstančiųjų gelbėjimu. Mat nei teisėsaugai, nei Palangos merui konservatoriui Šarūnui Vaitkui dėl tokių keistų sutapimų ir susipainiojimo interesuose galvos neskauda.