„Labai svarbus pasiekimas, kad visos NATO šalys būtų „dengiamos“ NATO priešraketine gynyba, kad tas 5-asis paragrafas būtų taikomas visoms šalims. Tiek Lisabonoje, tiek vėliau tam buvo iškilusi grėsmė, nes Rusija buvo pasisiūliusi tai daryti kartu ir išeitų, kad būdamos NATO narės Baltijos šalys priešraketine gynyba būtų ginamos trečiųjų šalių“, - telefonu iš Čikagos pasakojo D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, JAV šiuo klausimu labai radikaliai pakeitė nuomonę, o šios šalies prezidentas Barackas Obama aiškiai išsakė nuostatą, kad NATO šalys turi būti ginamos paties Aljanso, be grėsmės trečiosios šalims.
„Rusijai siunčiama aiški žinia, kad sistema yra gynybinė ir nenukreipta prieš Rusiją, čia labai svarbu“, - teigė Lietuvos vadovė.
Paklausta, kaip rusai gali būti įtikinti, kad NATO priešraketinės gynybos sistema yra gynybinė ir skirta apsisaugoti ne nuo Rusijos, jeigu tokio tipo sistemos vadinamos multifunkcinėmis, D. Grybauskaitė teigė, jog analizuoti tokių sistemų panaudojimo galimybes turi kariškiai, o politikų reikalas – aiškiai deklaruoti, kam yra skirta priešraketinės gynybos sistema.
D.Grybauskaitė: B.Obama pakeitė požiūrį, bet teko pakovoti
D.Grybauskaitė sako, kad JAV prezidentas pakeitė požiūrį į priešraketinę gynybą ir santykius su RusijaVilnius, gegužės 21 d. (BNS). Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pakeitė savo poziciją dėl NATO priešraketinės gynybos sistemos ir santykių su Rusija.
NATO viršūnių susitikime Čikagoje dalyvaujanti prezidentė teigia, kad anksčiau ji labai kritiškai žiūrėjo į JAV inicijuotą "perkrovimo" politiką Rusijos atžvilgiu.
"Norėsiu padėkoti Amerikos prezidentui, būtent jis ryškiai ir aiškiai, sakyčiau, netgi šiek tiek pakoregavo savo poziciją dėl priešraketinės gynybos, dėl ko ir buvo labai daug problemų mums, ir aš asmeniškai kritiškai labai žiūrėjau į tą vadinamą "resetą", perkrovą su Rusija, kai beatodairiškai buvo mėginama siekti bendradarbiavimo ne abipusiai naudingu pagrindu", - Lietuvos radijui telefonu iš Čikagos pirmadienį sakė prezidentė.
"Teko šiek tiek paprieštarauti ir pakovoti jau Lisabonoje, ne visada tai man kainavo labai lengvus santykius, bet aš labai džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų ir mano pastangos vainikavosi tuo, kad Jungtinės Valstijos ir pats prezidentas B.Obama labai aiškiai formuluoja, labai aiškiai palaiko mūsų nuomonę dėl priešraketinės gynybos, dėl oro policijos ir energetinio saugumo", - kalbėjo prezidentė.
NATO šalių lyderiai sekmadienį paskelbė, kad pradedamas pirmasis priešraketinės gynybos skydo Europoje projekto etapas. Pirmuoju etapu Viduržemio jūroje bus dislokuoti JAV karo laivai su raketomis-gaudyklėmis, o Turkijoje esančio amerikiečių karinio laivo, aprūpinto antiraketomis ir radarais, kontrolė perduodama NATO bazės Vokietijoje kontrolei.
Priešraketinės gynybos sistema bus įgyvendinama keturiais etapais ir turėtų funkcionuoti nuo 2018-ųjų. Lenkija ir Rumunija leido ateinančiais metais savo teritorijose dislokuoti amerikiečių antiraketas SM-3, o JAV laivai su PRG sistema „Aegis“ dislokuoti viename Ispanijos uoste.
Rusija teigia mananti, kad Aljanso PRG sistema gali būti nukreipta prieš Rusiją, sąjungininkai sako, kad sistema skirta apsisaugoti nuo neprognozuojamų valstybių, tokių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja. Per susitikimą Lisabonoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė Aljansui sukurti sekcijomis suskirstytą PRG, kurioje NATO ir Rusijos sistemos turėtų bendrą centrą ir atsakytų kiekviena už savo sektorių.
Tai būtų reiškę, kad Baltijos šalys būtų patekusios į Rusijos sektorių.
„Svarbiausia politinė žinia, kad NATO gins Aljanso šalis ir kad tai yra tik gynybinė, prieš Rusiją nenukreipta sistema“, - reziumavo prezidentė.