Šis pirmininkavimas didžiąja dalimi yra formalus, tačiau sustiprina tarptautinį prestižą, o pastaraisiais metais šiai pozicijai suteikta daugiau atsakomybės. Privalu pirmininkauti kiekvieną rugsėjį Niujorke vykstančiame metiniame pasaulio lyderių susitikime bei kituose svarbiuose JT renginiuose.
Tradiciškai pirmininkavimo teisė rotacijos principu kas dvylika mėnesių pereina vis kitai valstybei iš penkių JT šalims priklausančių šalių grupių. 67-tai Generalinės Asamblėjos sesijai turi pirmininkauti Rytų Europos grupei atstovaujanti valstybė. Lietuva pateikė prašymą šioms pareigoms 2004 metais ir septynerius metus buvo vienintelė kandidatė. Vis dėlto 2012 metų pradžioje Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pareiškė norą pirmininkauti ir šis žingsnis akimirksniu sulaukė Rusijos palaikymo. Visos 193 asamblėjai priklausančios šalys turėtų balsuoti birželį.
Tai ypač retas atvejis, kad dėl šio posto balsuotų visa Generalinė Asamblėja. Toks balsavimas gali padidinti nesutarimus tarp JT priklausančių šalių bei susilpninti ateityje pirmininkaujančios valstybės pozicijas, todėl dauguma JT narių norėtų laikytis įprasto regioninės rotacijos principo. Pasigirdo raginimų šį klausimą spręsti Rytų Europos grupėje. Vis dėlto nepanašu, kad Belgradas ir Maskva nusileistų, mat jie manevruoja siekdami konkrečių politinių tikslų.
Maskva yra pasirengusi pakirsti buvusių savo satelitų Centrinėje ir Rytų Europoje solidarumą bet kokiame forume, kur tik jiems tenka pagrindinis vaidmuo. Šios šalys nebepriima nurodymų iš Maskvos. Tad Rusija suteikė diplomatinę paramą Serbijai, siekdama susilpninti Rytų Europos grupės gebėjimą pačiai spręsti šį klausimą ir sutrukdyti Lietuvai sustiprinti savo tarptautinį autoritetą.
Rusija trokšta pažeminti Lietuvą dėl 2010 metų gegužę, minint 65-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, JT sesijoje nuskambėjusio pareiškimo, kuris jai pasirodė nepatogus. Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Dalius Čekuolis pažymėjo, kad kitaip nei didžiajai daliai Europos, šio karo pabaiga Lietuvai atnešė ne laisvę, o kitos totalitarinės valstybės – Sovietų Sąjungos – aneksiją.
D. Čekuolio užuomina apie rusų okupaciją – o ji buvo išsakyta diplomatiškai – kaip kalbama, sukėlė pasipiktinimą Kremliuje. Naujai (vėl) inauguruoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas pastarąjį dešimtmetį nuolat bandė užmaskuoti faktą, jog Sovietų Sąjunga bendradarbiavo su nacistine Vokietija ir tiekė resursus dvejus svarbiausius Antrojo pasaulinio karo pradžios metus, kai Trečiasis Reichas užgrobė Europą ir ryžtingai ėmėsi Holokausto.
Stalino režimas tuomet noriai tapo Hitlerio bendrininku, mat į jį žiūrėjo kaip į pagrindinę Vakarų kapitalizmo sunaikinimo priemonę. V. Putinas siekia išaukštinti abejotinai šlovingą istoriją, kad atsikovotų savo, kaip galingos pasaulio valstybės, poziciją. Pastangos nutildyti Lietuvą tėra didesnės strategijos dalis, kuria siekiama diskredituoti buvusias Maskvos valdas.
Tuo tarpu sustiprindama savo vaidmenį JT, Serbijos vyriausybė tikisi pristabdyti savo buvusios provincijos Kosovo, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimą ir artimiausiais metais iš Maskvos sulaukti diplomatinio prielankumo.
Ironiška tai, kad Serbijos užsienio reikalų ministras turi naudos iš Rusijos pozicijos, nukreiptos prieš Serbijos partneres Europoje, tuo metu, kai jo šalis mėgina priartėti prie ES. Gegužės 6 dieną įvykusių Serbijos visuotinių rinkimų rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų remia šalies narystę ES. Tačiau tuo atveju, jei Serbijos siekiams įstoti į ES pakenks JT nesutarimai, tai pasitarnaus Maskvos ambicijoms siekiant suskaldyti Europą.
V. Jeremičius pastaraisiais metais prarado svarbų pasitikėjimą savo vyriausybėje dėl Serbijos politikos nesėkmių Kosovo atžvilgiu. 90 JT Generalinės Asamblėjos narių pripažino Kosovą nauja valstybe, nepaisant V. Jeremičiaus kelionių po pasaulį, mėginant užkirsti kelią jos įteisinimui. Daug Europos pareigūnų nemėgsta jo arogancijos.
V. Jeremičius taip pat grasina atkeršyti Lietuvai diplomatiniais kanalais, jeigu ji nesutiks atsiimti savo kandidatūros dėl pirmininkavimo Generalinei Asamblėjai. Lietuvos pareigūnai apkaltino Belgradą ruošiantis kampanijai, kuria siekiama blokuoti Lietuvos siekius nuo 2014 metų užsitikrinti vietą dvejiems metams JT Saugumo Taryboje.
Šiuo atveju ant kortos statoma kur kas daugiau negu simbolinis diplomatinis postas. Kova dėl pirmininkavimo Generalinei Asamblėjai iliustruoja vis aktyvesnę atgyjančios Rusijos kampaniją prieš buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, kurios dabar yra neatskiriama ES ir NATO dalis bei patikimos Jungtinių Valstijų sąjungininkės.