Litai – po rinkimų
Seimo nariai patys priėmė Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą. Jame aiškiai parašyta, kad partijos nebegali gauti aukų iš juridinių ir fizinių asmenų.
Dėl šios priežasties artėjantys spalio 14-osios rinkimai į Seimą juose dalyvausiantiems politikams kelia graudulį.
Esą nepavyks suvilioti rinkėjų, nes gundymams nebus pinigų.
Šiek tiek ramiau gali jaustis tik tos partijos, kurios šiuo metu yra Seime, nes joms priklauso dotacija iš valstybės.
„Šiais metais valstybė jau ne tokią mažą sumą partijoms numatė – juk rinkimai“, – teigė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujovė – gyventojai partijoms gali skirti 1 proc. sumokėto pajamų mokesčio, bet šie pinigai partijas pasieks jau po rinkimų – lapkritį.
Turi deklaruoti pajamas
Tačiau, anot Z.Vaigausko, partijoms ir kandidatams į Seimą yra dar keli būdai susirinkti pinigų rinkimų agitacijai.
Žmonės gali aukoti politinėms organizacijoms ar politikams, tačiau tik rinkimų kampanijai.
Norėdamos gauti tokių aukų rinkimus šturmuosiančios partijos ar kandidatai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje turi užsiregistruoti politinės kampanijos dalyviais.
Tai galima padaryti iki rugpjūčio 10 dienos.
Žengus tokį žingsnį, jau galima tikėtis aukų, tačiau jų dydžiams yra nemažai ribojimų.
„Aukos skirstomos į mažąsias ir paprastąsias. Mažosios yra iki 40 litų. Pinigus galima tik pervesti ir tik į specialią partijos ar kandidato rinkimų sąskaitą. Keliasdešimt litų pasiryžusiems paaukoti žmonėms savo pajamų deklaruoti nereikia“, – aiškino Z.Vaigauskas.
Paprastoji auka negali viršyti 10 proc. aukotojo praėjusių metų pajamų. Toks geradaris taip pat Mokesčių inspekcijai privalo pateikti savo pajamų deklaraciją.
Paprastosios aukos turi ir ribas. Rinkėjas savo favoritui gali paaukoti ne daugiau nei beveik 22 tūkst. litų, o kandidatas sau – apie 43 tūkst. litų.
„Tačiau maksimalias sumas norintys aukoti žmonės turėjo praėjusiais metais gauti ir atitinkamai pajamų. Jei kandidatui ar partijai jų gerbėjas perveda 22 tūkst. litų, tai praėjusiais metais jis turėjo gauti ne mažiau nei 220 tūkst. litų pajamų. Tas pats galioja ir kandidatui. Jei jis nori save paremti 43 tūkst. litų, tai pernai turėjo uždirbti ne mažiau nei 430 tūkst. litų“, – skaičius vardijo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
Vers atiduoti premijas?
Limitai nustatyti ne tik aukoms, bet ir kandidatų bei partijų išlaidoms rinkimų kampanijai.
Pavyzdžiui, Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose pergalės sieksiantys politikai negali išleisti daugiau nei apie 80 tūkst. litų.
Tokia suma nustatyta atsižvelgiant į apygardoje gyvenančių rinkėjų skaičių.
Partija daugiamandatėje apygardoje – visoje Lietuvoje – rinkimų agitacijai gali išleisti ne daugiau nei 2,7 mln. litų.
„Anksčiau didžiausios partijos ir jų kandidatai priartėdavo prie šių limitų, tačiau jų neviršydavo. Manau, kad šiemet bus kitaip – pinigų agitacijai tikrai bus išleista mažiau, nes sunkiau juos surinkti“, – prognozavo Z.Vaigauskas.
Tačiau jis neslėpė, jog nuogąstaujama, kad partijos ir kandidatai ras būdų, kaip apeiti įstatymą, draudžiantį priimti aukas iš juridinių asmenų.
„Manau, bus ieškoma įvairių būdų. Pavyzdžiui, kurios nors bendrovės vadovai savo darbuotojams skirs premijas, tačiau lieps jas paaukoti nurodytai partijai ar kandidatui. Gal juridiniai asmenys kokiu nors būdu apmokės politinės reklamos išlaidas, ir tai bandys nuslėpti. Kai yra draudimas, visada ieškoma, kaip jo išvengti“, – galimus pažeidimus įžvelgė pašnekovas.
Aukotojai bijos viešumo
„Naujoji tvarka, kad partijoms ir kandidatams nebegali aukoti juridiniai asmenys, yra prastesnė nei ankstesnioji. Nežinau, koks čia bus skaidrumas. Viskas tik suvelta, o politikai paversti elgetomis, kurie ištiesę rankas turės iš žmonių prašyti pinigų“, – žodžių į vatą nevyniojo Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė.
Ji svarstė, kad net reikės organizuoti skyriaus narių susirinkimą, kuriame būtų kuriamas planas, kaip surinkti pinigų politinei kampanijai.
„Trukdžių yra neįsivaizduojamai daug. Pavyzdžiui, privalomas pajamų deklaravimas. Jau dabar girdžiu, kad žmonės neaukos, nes nenori vargti Mokesčių inspekcijos koridoriuose. Kadangi aukotojų sąrašai bus viešinami, tai turtingesni rinkėjai taip pat nenorės aukoti, kad nesupyktų kitos partijos“, – apie problemas kalbėjo L.Petraitienė.
Jai antrino ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Klaipėdoje Artūras Razbadauskas.
„Be abejo, jaučiamės taip, lyg mus verstų vaikščioti ištiesta ranka. Mus pavertė prašytojais“, – konstatavo politikas.
Jis skaičiavo, jog rinkimų kampanijai vienmandatėje apygardoje minimaliai reikia bent 30–40 tūkst. litų.
Prašys žmonos leidimo
Šiek tiek pakilesnės nuotaikos buvo konservatorių partijos atstovas Nerijus Čapas.
„Žinoma, naujoji tvarka įstumia į prašytojo vaidmenį, tačiau ji taip pat atveria galimybes tiesiogiai bendrauti su rinkėjais. Jei kuriam nors patiks mano idėjos, gal tuos 40 litų perves“, – svarstė N.Čapas.
Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas tvirtino, kad jokio plano, kaip iš žmonių surinkti pinigų rinkimų kampanijai, neturi nei jis, nei partija.
„Pasikalbu su draugais, pažįstamais ir jau girdėjau pažadų, kad jie kažkiek pinigų perves. Tačiau rinkimų rezultatus lemia ne pinigai. Jie lemiamų faktorių eilėje yra tik kokioje penktoje vietoje“, – įžvelgė Klaipėdos mero pavaduotojas.
Jo nuomone, rinkėjai vertina kandidato kraitį – patirtį, nuveiktus darbus.
„Jei bendruomenėje esi nežinomas, tai tikėtis kažkokio palaikymo tikrai neverta. Pati rinkimų kampanija yra skirta tik priminti, jog kandidatuoji“, – savo nuomonę dėstė A.Šulcas.
Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Taraškevičius nesureikšmino fakto, kad pinigų rinkimų kampanijai bus mažiau, ir sveikino naują tvarką, draudžiančią juridiniams asmenims remti partijas.
„Mesti svetimus, kažkieno uždirbtus milijonus į orą dėl politinių ambicijų buvo nesąmonė. Dabar rinkimų kampaniją reikės organizuoti racionaliau. O dėl paramos – pats sau ją skirsiu, jei žmona leis“, – juokavo R.Taraškevičius.
Politinėms partijoms skirta valstybės parama
2000 m. – 980 tūkst. Lt
2001 m. – 524 tūkst. Lt
2002 m. – 483 tūkst. Lt
2003 m. – 483 tūkst. Lt
2004 m. – 6 mln. Lt
2005 m. – 3 mln. Lt
2006 m. – 10 mln. Lt
2007 m. – 15 mln. Lt
2008 m. – 20 mln. Lt
2009 m. – 12,41 mln. Lt
2010 m. – 5,498 mln. Lt
2011 m. – 4,123 mln. Lt
2012 m. – 10,139 mln. Lt
Partijos, šiemet gavusios paramą iš valstybės
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 2,563 mln. Lt
Lietuvos socialdemokratų partija – 1,758 mln. Lt
Partija „Tvarka ir teisingumas“ – 1,310 mln. Lt
Tautos prisikėlimo partija – 826 tūkst. Lt
Liberalų ir centro sąjunga – 731 tūkst. Lt
Darbo partija – 712 tūkst. Lt
Liberalų sąjūdis – 696 tūkst. Lt
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 653 tūkst. Lt
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 536 tūkst. Lt
Naujoji sąjunga – 353 tūkst. Lt
Lauras Bielinis, politologas
Manau, kad rinkimų į Seimą politinė kampanija bus agresyvi ir dinamiška. Tai priklauso ne nuo pinigų, o nuo partijų gausos, konkuravimo, patekimo į Seimą galimybių. Partijų yra daugiau ne tik skaičiumi, bet ir jų galimybės kitokios. Nustatytą 5 proc. rinkėjų balsų ribą teoriškai gali peržengti Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tautininkai. Taigi kova bus įnirtinga. Aišku, kovai reikia pinigų, ir partijos tikrai ras būdų, kaip jų gauti. Tą įstatymą, draudžiantį imti aukas iš juridinių asmenų, apeiti yra labai nesudėtinga ir paramą galima oficialiai įforminti. Kiekvieno patarnavimo, paslaugos, užsakymo kaina suderinama, nes tai rinkos kainos, o ne privalomos ir visiems vienodos. Todėl partijos su paslaugų teikėjais labai lengvai sutars iš anksto, suderės galimybes atsiskaityti vienokiu ar kitokiu būdu. Paslaugų teikėjai per rinkimų kampaniją savo paslaugas gali įvertinti simboliniu litu, o realus apmokėjimas įvyks kitaip, per kitokias finansavimo formules.