Artėjant hitlerinio 3-ojo reicho pralaimėjimui, SSRS diktatorius Josifas Stalinas, Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis ir JAV prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas numatė pokario Europos sąrangą. Baltijos šalims Jaltos konferencija lėmė 1939 metų Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmių įteisinimą ir dar pusę amžiaus trukusią sovietinę okupaciją.

Žinių apie ketinimus statyti paminklą sovietiniam diktatoriui ir tuometiniams JAV ir Didžiosios Britanijos lyderiams tikrumą Rusijos radijo stočiai "Echo Moskvy" patvirtino Maskvai atstovaujantis Federacijos Tarybos narys Olegas Tolkačevas.

Rusijos interneto naujienų portalo "gazeta.ru" tvirtinimu, diktatoriaus J.Stalino atminimą nuspręsta įamžinti ir Belgorodo srityje. Kaip nusprendė srities vadovybė, paminklas Sovietų Sąjungos vadui bus pastatytas iki gegužės 9-osios.

Portalo teigimu, Jaltos konferencijos 60-mečiui paminklą J.Stalinui, W.Churchilliui ir F.D.Rooseveltui pastatyti ir Ukrainoje, Kryme.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas į metinėms skirtą aukščiausiojo lygio susitikimą Maskvoje gegužės 9-ąją, kuri pagal sovietinį paprotį laikoma Pergalės diena, pernai pakvietė visų NATO, Europos Sąjungos šalių ir kandidačių, buvusių sovietinių valstybių ir didžiausių Azijos šalių vadovus bei tarptautinių organizacijų atstovus.

Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga jau paskelbė priimanti Rusijos prezidento V.Putino kvietimą gegužės 9-ąją atvykti į Maskvą švęsti pergalės prieš nacių Vokietiją 60-ųjų metinių.

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pareiškė gerbiantis V.Vykės-Freibergos apsisprendimą, bet pats neskubėsiąs apsispręsti, ar priims Rusijos vadovo kvietimą. Panašią poziciją pareiškė ir Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis.

Baltijos valstybių vadovų apsisprendimą dėl V.Putino kvietimo komplikuoja tai, kad SSRS pergalė prieš nacių Vokietiją 1945-aisiais tapo naujos, pusę amžiaus trukusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos pradžia.