TILS, remdamasis Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pateiktais duomenimis, nustatė, kad 2006-2011 m. Vilniuje kas trečias litas viešuosiuose pirkimuose buvo išleistas nepaskelbus apie pirkimą. Tai aukščiausias rodiklis visoje šalyje.

Tarp projektų, kur labai dideli pinigai leisti nepaskelbus konkurso, TILS įvardija Vilniaus aplinkkelius, Panevėžio ir Kauno sporto arenas, naująjį Alytaus tiltą per Nemuną.

Vilnius – nepavejamas

TILS duomenimis, absoliutus neskelbiamų pirkimų lyderis – Vilnius. Sostinėje 2006-2011 m. neskelbiamų ar supaprastintų neskelbiamų derybų būdu sudaryta sutarčių už 579,52 mln. litų. Antroje ir trečioje vietose likusios Klaipėdos ir Kauno savivaldybės gali pasigirti tik, su sostine palyginus, kukliomis 116,32 ir 113,65 mln. Lt sumomis. Ketvirtas šiame reitinge žengia Alytus, kuriam nemažą analizuoto laikotarpio dalį vadovavo už korupciją teisiamas buvęs socdemas Česlovas Daugėla (92 mln. Lt). Panevėžys, kuriam dalį minėto laikotarpio vadovavo dabar taip pat korupcija įtariamas Seimo narys, konservatorius Vitas Matuzas, lieka penktas su beveik 72,15 mln. Lt.

Vilniuje 33 proc. viešųjų pirkimų metu išleistų pinigų teko būtent neskelbiamiems pirkimams. Čia sostinė vėlgi pirmauja. Antroje vietoje – Pasvalys (29 proc.). Kas ketvirtas litas neskelbiamų derybų būdu išleistas Utenos ir Šakių rajonų savivaldybėse.

Vis dėlto pagal neskelbiamų derybų būdu sudarytų sutarčių skaičių nepralenkiamas Alytus (192 sutartys). Antra šioje kategorijoje liko Klaipėda (157), trečias – Kaunas (135).

Aplinkkelis, tiltas, arenos, šiluma – neskelbiamos derybos

TILS taip pat atrinko didžiausius neskelbiamų derybų būdu vykdytus pirkimus. Čia, kaip įprasta, pirmauja Vilniaus projektai.

Didžiausias tokio pobūdžio pirkimas, TILS duomenimis, yra Vilniaus pietinio aplinkkelio statybos darbai – 2006 m. rugsėjį sudaryta sutartis su bendrovėmis „Fegda“ ir „Kauno tiltai“, jos vertė siekė net 262,5 mln. Lt.

Antroji vieta – ir vėl Vilniui: Lazdynų tilto rekonstrukcijos sutartis su „Panevėžio keliais“ ir jau minėtais „Kauno tiltais“ už 125,5 mln. Lt. Trejetuką pabaigia Panevėžio statybos trestas, kuriam Panevėžio savivaldybė už savo arenos papildomus (suprask, anksčiau nenumatytus) statybos darbus be jokio konkurso primokėjo net 47,35 mln. litų.

Klaipėdos savivaldybės sutartis su bendrove „Hidrostatyba“ Danės upės krantinių nuo Biržos tilto iki upės žiočių tvirtinimo bei jachtų, mažųjų laivų uosto Klaipėdos piliavietėje įrengimo darbams – ketvirtoje vietoje (46,86 mln. Lt). Penkta – Bendrovė „Vėtrūna“, kuriai Telšių savivaldybė, TILS duomenimis, po neskelbiamo pirkimo už nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją sumokėjo daugiau kaip 45 mln. Lt.

Tarp didžiausių neskelbiamų pirkimų TILS nurodo ir, pavyzdžiui, naująjį tiltą Alytuje (bendrovė „Alkesta“, 36,1 mln. Lt), Utenos daugiafunkcinį sporto kompleksą („Vėtrūna“, 35 mln. Lt). Nepamiršta ir Kauno „Žalgirio“ arena. Jos statytojai „Vėtrūnai“ su partnere, bendrove „Archiplanas“, TILS ir VPT duomenimis, Kaunas už papildomus darbus „atlikus techninio projekto architektūrinės dalies korektūrą“ sumokėjo 20,2 mln. Lt. Negana to, dar 10,58 mln. Lt, TILS duomenimis, neskelbiamų derybų būdu teko bendrovei „Kamesta“ – tiek jai atseikėta už teritorijos prie „Žalgirio“ arenos sutvarkymą.

Būtų galima paminėti ir dar vieną įdomų Vilniaus savivaldybės neskelbiamą pirkimą. 2006 m. vasarį sostinė nutarė užpirkti daugiau šilumos švietimo įstaigoms. Sutartis už net 11 mln. litų sudaryta netgi ne su šilumos tiekėja „Vilniaus energija“, o koncernui „Icor“, tuomet dar turėjusiam senąjį „Rubicon Group“ vardą, priklausančia kompanija „City Service“.

Pastebi teigiamų pokyčių

TILS konstatuoja, kad 2009-2011 m. neskelbiamų pirkimų vertės smarkiai sumažėjo. Jei 2006, 2007 ir 2008 m. šalyje tokiu būdu savivaldybės išleido po 400 mln. litų ar daugiau, 2009 m. šis skaičius smuko drastiškai (84,68 mln. Lt). 2010 m. neskelbiamų derybų būdu sudarytų savivaldybių sutarčių vertė siekė 96 mln. Lt, pernai – 163,62 mln. Lt.

„Džiugu matyti, kad neskelbiamu būdu išleidžiamų pinigų sumos mažėja, tačiau akivaizdu, kad savivaldybės skirtingai interpretuoja Viešųjų pirkimų įstatymą. Kitaip būtų nelengva paaiškinti, kodėl taip skiriasi savivaldybių neskelbiamų pirkimų sutarčių dalis viešuosiuose pirkimuose ir tokiems pirkimams išleidžiamos sumos. Sunku patikėti, kad savivaldybių administracijos dirba tokiomis skirtingomis sąlygomis, jog vienos žymiai dažniau ir daugiau negu kitos priverstos pirkti neskelbiamu būdu“, - trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Vilniaus savivaldybė: didžioji dalis viešųjų pirkimų - atviri

2011 metais Vilniaus miesto savivaldybė nevykdė nė vieno viešojo pirkimo neskelbiamų derybų būdu, neatlikusi atviro konkurso procedūrų, skelbia savivaldybė išplatintame pranešime.

Didžioji dalis Vilniaus miesto savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų yra atviri, tačiau atskirais atvejais, kai įvyksta viešieji pirkimai, bet tiekėjų pasiūlymuose buvo nurodytos per didelės kainos, savivaldybė, tik gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą atmesti visus dalyvių pasiūlymus, pasirenka tęsti pirkimus neskelbiamu derybų būdu. Vilniaus savivaldybės tikslas – sumažinti per didelę kainą.

Vilniaus savivaldybė taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjungos lėšomis finansuojami pirkimai pagal įstatymus net negali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu, prieš tai nepaskelbus atviro konkurso.

Pavyzdžiui, „Transparency International“ mini būtent „IX B Transporto koridoriaus trūkstamos grandies statyba – Vilniaus pietinis aplinkkelis“ ir projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio IA etapas (Lazdynų tilto rekonstrukcija)“ pirkimus.

Šie pirkimai pirmiausia buvo vykdomi atviro konkurso būdu, tačiau dėl per didelių kainų pasiūlymai buvo atmesti ir pereita į derybas. Vilniaus miesto savivaldybė taip nusiderėjo daugiau kaip 6,5 mln. Lt. Šių pirkimų vertė siekė 388 mln. Lt.