Antradienį per Socialdemokratų frakcijos Seime posėdį B. Bradauskas atsiprašė visų, kuriuos įžeidė praėjusią savaitę televizijos laidoje jo pasakyti žodžiai. Parlamentaras pripažino netinkamai išdėstęs savo mintis ir neturėjęs omenyje to, kaip jo žodžius suprato kiti politikai.
"Karštų diskusijų metu pasakiau taip, kad mano žodžiai galbūt galėjo ką nors įžeisti, - antradienį išplatintame pareiškime patikino B. Bradauskas. - Sakydamas, kad verslininkai gali geriau dirbti Seime, turėjau omenyje ne jų išskirtinumą, o didesnę patirtį ekonomikoje, finansų išmanyme. Jokiu būdu neteigiau ir neteigiu, kad Seime reikalingi tik turtingi žmonės".
Tačiau šis Seimo nario paaiškinimas, esą verslininkai gali geriau dirbti Seime, nes geriau išmano ekonomiką ir finansus, neįtikino Vytauto Didžiojo universiteto Diplomatijos ir politikos mokslų instituto direktoriaus Antano Kulakausko.
"Demokratijos sąlygomis politikui netinka aiškinti, kad valdžioje turi būti verslininkai. Verslininkai nėra ta socialinė grupė, kuri geriausiai įkūnija demokratijos idėjas ir geriausiai atstovauja žmonėms. Žmonės patys pasirenka be nurodymų, kas geriausiai jiems atstovauja", - pažymėjo politologas.
Jo teigimu, su LDDP susijungusi LSDP kartu perėmė ir buvusiųjų "demokratinių darbiečių" nomenklatūrinį paveldą.
"LSDP - postnomenklatūrinė partija, o B. Bradausko mąstysena atspindi šiai partijai būdingą mentalitetą. Aiškintis ir teisintis jis ėmė tik tada, kai jo kolegos ir žurnalistai viešai įvardijo problemą. Vargu ar jis pats ir daugelis panašių į jį tokiuose pareiškimuose įžvelgia kokią nors problemą", - sakė A. Kulakauskas.
Panašiai B. Bradausko pareiškimus bei padėtį tiek Socialdemokratų partijoje, tiek visoje Lietuvos politikoje įvertino TSPMI dėstytojas politologas Alvidas Lukošaitis.
"Verslumas ir ūkiškumas Lietuvoje dažnai buvo išaukštinami kaip itin pageidaujamos politikų savybės. Per pastaruosius Seimo rinkimus tai buvo ypač akivaizdu. Susidarydavo įspūdis, kad, pavyzdžiui, gydytojai ar mokytojai nė iš tolo neprilygsta verslininkams - "tikriesiems arijams", - nuogąstavo A. Lukošaitis.
Jo žodžiais, įsivaizdavimas, kad pinigai yra viskas, o principai ir vertybės nieko nereiškia, šiandien būdingas visai Lietuvos politikai. Anot A. Lukošaičio, B. Bradausko atvejis atskleidžia dabartinę Socialdemokratų partijos būklę.
"B. Bradausko kalbos atskleidžia nesveiką dvasią, tvyrančią Socialdemokratų partijoje. Galbūt kalbėdamas jis ir pasikarščiavo, tačiau tie žodžiai viešai pasakyti, jie atspindi ir jo, ir jo bendraminčių pasaulėžiūrą. Jie leidžia suvokti, ką iš tikro galvoja dalis šios partijos vadovybės", - tvirtino politologas.
Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas dienraščiui "Lietuvos rytas" buvo pareiškęs, jog B. Bradauskas, televizijos laidoje teigęs, kad juo turtingesnis politikas, juo mažiau jis yra linkęs vogti, ir priešingai - neturtingi žmonės esą nevykėliai, kuriems nėra ką veikti Seime, turėtų būti pašalintas iš partijos. Anot jo, Seimo nario akibrokštą turėjo apsvarstyti partijos etikos komisija.
Tačiau B. Bradauskui atsiprašius partijos kolegų bei tų, kuriuos įžeidę jo vieši pareiškimai, nuspręsta nesvarstyti jo elgesio Socialdemokratų partijos etikos komisijoje.
Anot A. Lukošaičio, toks sprendimas nestebina, nes B. Bradauskas yra įtakingas LSDP atstovas Seime.